Sakoma, kad viščiukai paprastai yra skaičiuojami rudenį. Tad su Lietuvos Respublikos Seimo nariu, susisiekimo ministru Rimantu SINKEVIČIUMI susėdome „skaičiuoti viščiukų“ – kalbamės apie per ketverių metų kadenciją nuveiktus darbus.
Beveik prieš ketverius metus – 2012 m. gruodžio 13 d. – tapote 16-osios Vyriausybės, vadovaujamos Algirdo Butkevičiaus, nariu. Kokius šios Vyriausybės esminius darbus išskirtumėte?
– Šia tema galima būtų kalbėti ir kalbėti. Vis dėlto, mano nuomone, vienas iš didžiausių šios Vyriausybės darbų ir nuopelnų – realaus darbo užmokesčio didėjimas. Pradėjome ir neteisėtai nusavintų pensijų grąžinimo procesą, didžioji dalis pensijų jau sugrąžinta, kitais metais procesas turėtų būti baigtas. Pensijos taip pat didėjo. Gal ir ne taip ženkliai, kaip kad norėtųsi, tačiau jos po truputį didėjo. Žinoma, jeigu nebūtų reikėję grąžinti neteisėtai nusavintų pensijų – tam reikėjo skirti per 160 mln. eurų – pensijų padidėjimas galėjo būti ir kur kas ženklesnis.
Mažėjo bedarbystė. Žinoma, dalis žmonių, kurie neturi darbo, jo neieško ir vargu ar apskritai nori dirbti. Tad tikėtis, kad bedarbystės visiškai nebus – nerealu. Nedarbo lygis 5–7 proc. – yra geras rodiklis, prie jo beveik ir priartėjome: šių metų birželio pradžioje nedarbas Lietuvoje siekė 7,6 proc. Atskirų specialybių darbuotojų, ypač inžinerinio, IT profilio, taip pat kvalifikuotų darbininkų – montuotojų, suvirintojų, statybininkų – pradėjo trūkti, jų tenka dairytis Ukrainoje, Baltarusijoje.
Pagerėjo tiesioginių investicijų situacija. O tiesioginės investicijos, kaip žinia, yra rodiklis, jog Lietuva eina teisinga kryptimi, kad tai saugi šalis, turinti kvalifikuotos darbo jėgos ir pan.
Nepaisant to, kad dėl geopolitinių priežasčių Rusijos rinka ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių bendra politika nebuvo palanki Lietuvai eksportuoti ar reeksportuoti iš Vakarų pagamintą produkciją, situacija eksporto srityje neblogėjo. Dargi net atradome ir naujų rinkų už Atlanto (JAV), mus įsileidžia ir Kinijos rinka, į kurią patekti iki tol taip pat dėl geopolitinių priežasčių ir ambicijų praktiškai buvo neįmanoma.
Darbus galima būtų vardyti ir vardyti. Sustiprėjo energetinis nepriklausomumas. Ši Vyriausybė įgyvendino idėją, kurią pradėjo prieš tai buvusi Vyriausybė. Tačiau atėję radome didžiulį atsilikimą nuo grafikų – reikėjo veikti ir priimti skubius sprendimus.
Atsirado kabelinės jungtys su Švedija. Nemažai nuveikėme transporto srityje: įrengti 127 km europinės vėžės geležinkelio, pastatyti krovinių perkrovimo terminalai ir t. t.
Suprantu, kad ką bedarytume – to nepakanka. Vis dėlto kartais gal ir visiškai be reikalo save nuvertiname? Antai kitų pasaulio valstybių politikai Lietuvos ekonominę situaciją vertina kaip labai palankią, perspektyvią, o mes kažkodėl save vis plakame. Saviplaka sudaro nepalankią atmosferą, neskatina pagarbos, sudaro prielaidas visuotiniam moraliniam nihilizmui. Mano įsitikinimu, toks visuotinis nihilizmas ir negebėjimas įžvelgti pozityvo kaip tik yra ir viena iš emigracijos priežasčių.
Vadovaujate vienai dalykiškiausių – Susisiekimo – ministerijai. Ar pavyko įgyvendinti tuos siekius ir tikslus, kuriuos sau kėlėte ateidamas vadovauti?
– Didžiąja dalimi – taip. Jeigu atsiverstume Vyriausybės programą, transporto, ryšių srityje praktiškai įgyvendinome visus punktus. Vienas iš didžiausių uždavinių ir tikslų buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimas ir platinimas, taip pat suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo krantinės pastatymas. Didžiąja dalimi šie darbai gulė ant Susisiekimo ministerijos. Šiandieną turime rezultatą: kituose Baltijos šalių jūros uostuose perkrovimai krinta, o Lietuvoje – auga. Dėl kokių priežasčių? Ogi todėl, kad sudarėme verslui geras sąlygas vykdyti krovos darbus, užtikrinome galimybę priimti stambaus tonažo laivus.
Kelių srityje pavyko padidinti finansavimą vietiniams keliams, priėmėme žvyrkelių asfaltavimo programą, kuriai šiais metais skyrėme 70 mln. eurų, taip pat ir mažų gyvenviečių asfaltavimo programą. Šioje srityje sparčiais žingsniais einame į priekį.
Geležinkelių srityje – taip pat. Džiugina ir oro transportas: tiek keleivių dar niekada nebuvo pervežta. Ši Vyriausybė nuo bankroto išgelbėjo Kauno oro uostą, atgaivinome Palangos oro uostą, kuris, paskutinio pusmečio duomenimis, tapo sparčiausiai augančiu uostu visoje ES. Žinoma, uosto pradiniai rodikliai nebuvo dideli, tačiau augimas – akivaizdus.
Susitvarkėme ir su Lietuvos paštu, kuris dirbo nuostolingai. Priėmėme atitinkamus sprendimus, išplėtėme veiklą, atgaivinome „Snoriukus“, šiuo metu turime 730 paštų, kurie sėkmingai funkcionuoja, kad ir nedidelius, tačiau darbuotojams laiku išmoka atlyginimus. Mūsų laiškininkai dirba išties pasiaukojamai – pamažu pradedame uždirbti pinigų, tad ir atlyginimai po truputį didėja.
Praktiškai visose srityse pavyko pasiekti pažangą. Kas šiandieną kaime gali pasiskųsti, kad neturi prieigos prie interneto? Plačiajuostis, spartusis internetas pasiekia visus, kurie tik nori. Tad baigiantis kadencijai paliekame nemažai lėšų tęsti europiniams projektams – „Rail Baltica“, pradėjome ir „Via Baltica“ projektą – norime, kad šis mirties kelias būtų daug saugesnis.
Paminėjote „Rail Baltica“ projektą, kuris yra vienas didžiausių ir brangiausių po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Bent jau Jonavos rajone jis nelengvai skynėsi kelią – sukilo Ragožių bendruomenė, tad teko koreguoti geležinkelio vėžės kryptį ties šia gyvenviete. Tai suteikė peno vienai politinei partijai dėl to paspekuliuoti ir nuopelnus dėl vėžės krypties pakeitimo prisiimti sau…
– Man gaila, kad vyksta tokie nesąžiningi žaidimai. Jeigu esi sąžiningas politikas ar bent į tokį pretenduoji, derėtų prisiimti tik tuos darbus, kuriuos esi iš tikrųjų padaręs.
Šis projektas – ne tik komercinis: tai mūsų valstybės gynybos ir saugumo užtikrinimo projektas, dėl to jis turi nacionalinę svarbą. Greitoji europinė vėžė negali eiti oru, šitai visi supranta. Tačiau kai tam tikra situacija paliečia žmogų, neišvengiamai kyla nepasitenkinimas ir klausimai: kodėl vėžė eis netoli mano namų, geriau tegul eina prie kaimyno namų. Šiuolaikinės technologijos leidžia nutiesti maksimaliai saugią, netriukšmingą geležinkelio liniją. Ragožių atveju pasižiūrėjome, kad turime galimybę šiek tiek vėžės kryptį nutolinti nuo gyvenvietės. Tą ir padarėme. Projektą kuruoja Susisiekimo ministerija, tad ministerijos pasamdyti projektuotojai atsižvelgia į užsakovo ir gyventojų poziciją.
Lietuvoje kelių būklė ne vienerius metus vis prastėjo, o kelių priežiūrai skirtos lėšos vis mažėjo. Esate minėjęs, kad degalų akcizo atskaitymai į Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) turėtų didėti procentine išraiška. Ar per ketverius metus įvyko esminių pokyčių šioje srityje?
– Taip. Akcizo dalis siekė 55 proc., dabar ji siekia 65 proc. Plius dar iš valstybės biudžeto žvyrkelių asfaltavimo programai skirta 40 mln. eurų – rodiklis išties geras.
Ne kartą esate akcentavęs, kad Seimo narys yra visos tautos atstovas, o ne vien tik tos apygardos, kurioje yra išrinktas. Tačiau mes, jonaviečiai, jaučiame Jūsų dėmesį ir pastangas prisidėti, kad miestas gražėtų, kad gerėtų čia gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė. Tai ir rekonstruotas automobilių tiltas per Nerį, šiuo metu rekonstruojamas kitas tiltas link „Achemos“, įrengta žiedinė sankryža, iš pagrindų remontuojamos trys pagrindinės miesto gatvės ir t. t. Vadinasi, Jonavai pasisekė, kad ji turi „savo“ susisiekimo ministrą?
– Aš manau, kad naudinga. Džiaugčiausi, jeigu taip manytų ir jonaviečiai. Sunku pasakyti, kurios srities ministras būtų naudingesnis rajonui. Tačiau infrastruktūrai vadovaujantys ministrai tikrai nėra prastas variantas.
Ar lieka bent kiek laiko pomėgiams? Žinau, kad esate aistringas medžiotojas.
– Apie medžioklę nekalbėkime – pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad tai – pavojinga tema (Juokiasi – aut.). Esame žmonės, todėl privalome surasti laiko pramogoms, šventėms, šeimai, sau, savo artimiesiems. Tad kai tik turiu laisvo laiko – stengiuosi jį prasmingai išnaudoti.
Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Laima SLOVIKIENĖ