Kaip ir visa Lietuva, taip ir Jonavos rajonas dėl emigracijos srauto praranda daug jaunų, darbingo amžiaus gyventojų. Paanalizavusi statistinius duomenis, sužinojau, kad emigruojančiųjų skaičius jau keleri metai yra panašus. Uždarbiauti kasmet išvyksta maždaug po keturis šimtus rajono bei miesto gyventojų. Laisvas darbo jėgos judėjimas – vienas Europos Sąjungos prioritetų. Užsidirbti vyksta žmonės ne tik iš Lietuvos ar mūsų kaimyninių šalių, bet ir iš stipria ekonomika garsėjančios Vokietijos, Danijos.
Jonaviečiai, kaip ir kitų šalies miestų žmonės, emigruoja dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia, jie nori pagerinti asmeninę finansinę padėtį, kadangi už tą patį darbą užsienyje mokama žymiai daugiau nei mūsų valstybėje. Juos vilioja kitoks darbdavių požiūris į darbuotoją, jie motyvuojami ir skatinami dirbti bei tobulėti, laiku mokamas solidus atlygis. Manau, dėl pastarosios priežasties daugelis jaunų žmonių siekia įsitvirtinti svetimoje šalyje ilgam laikui: perka nekilnojamąjį turtą, pakviečia ten įsikurti kitus šeimos narius ar bičiulius.
Pastebėjau, kad ne viena dešimtis gyventojų nusprendžia išvykti manydami, jei draugas, kaimynas, giminaitis uždarbiauja sėkmingai, krauna sau turtus, tai nėra abejonių ir savo sėkme. Kiti gimtinę palieka dėl santuokos ar užsimezgusios draugystės su svetimšaliu. Žodžiu, kiekvienas žmogus turi savų motyvų.
Jonavos rajono savivaldybė jau ne vienerius metus savo veiklą nukreipia ta linkme, kad kuo daugiau žmonių sugrįžtų į gimtąjį miestą. Daugiabučių namų ir ugdymo įstaigų vykdoma renovacija domisi jaunos šeimos. Joms aktualu, kokiuose butuose sugrįžę gyvens, kokius darželius, mokyklas lankys jų vaikai, kokių gydymo paslaugų gali tikėtis.
Pagal galimybes rajono savivaldybė skiria finansinę paramą gydymo įstaigoms ir siekia, kad jos modernėtų ir būtų aprūpintos pažangia medicinine įranga, kad kvalifikuoti specialistai teiktų pacientams kokybiškas paslaugas.
Rūpinamasi ir pramogų įvairove mieste. Tie emigrantai, kuriems patinka aktyvus poilsis, Jonavoje rastų ką veikti ir žiemą, ir vasarą. Manau, uždarbiaujantys svetur iš savo artimų žmonių sužino visas miesto ir rajono gerąsias naujoves, gal ne kartą pasvarsto, ar pasilikti svetimoje valstybėje, ar rinktis gimtinę, kurioje gerėja gyvenimas.
Turėtume didžiuotis į Jonavą grįžtančiaisiais, kurie atsiveža didelę naują patirtį ir, nestokodami entuziazmo, pradeda savo verslą, kuria nors kelias darbo vietas ir netgi sugeba asmeniniu optimizmu užkrėsti kitus. Manau, gerėjant Lietuvos ekonominei situacijai, grįžtančiųjų skaičius tik didės.
Birutė PLATKAUSKIENĖ