Elegantiška, santūri, kalbanti ramiu ir subtiliu tonu, šiek tiek paslaptinga – tokia neretam atrodo Birutė Platkauskienė,  kurios kasdienybė verda Jonavos menų kalvėje – Janinos Miščiukaitės mokykloje. Ne vienerius metus įstaigoje dirbanti Birutė sako, kad, dalyvaudama kūrybinėje veikloje, randa ir atgaivą sielai, ir impulsų naujoms idėjoms.

Pažinti meną – svarbu

„Kiekvieno žmogaus santykis su menu yra skirtingas, nes vieni jį kuria, kiti gėrisi, o treti kritikuoja“, – sako B. Platkauskienė, – „tačiau visi suvokiam, kad kiekvienas intelektualus žmogus  turi nors šiek tiek išmanyti meną ir jį pažinti, nes jis suteikia gyvenimui spalvų, skatina dvasinį tobulėjimą,  formuoja vertybes“.  Nors pačios Birutė tėvai nebuvo menininkai,  tačiau, „tėvelis gebėjo jausti spalvas, o mamytė turėjo gerą balsą“, sako pašnekovė, pridurdama, kad jai pačiai artimesnė opera, simfoninė, vokalinė muzika.

„Dažnai lankausi Operos ir baleto teatre, stengiuosi pamatyti premjerinius spektaklius“, – pasakoja Birutė, – „iki šiol didžiausią įspūdį paliko opera „Aida“, kurios klausiausi viename iš pačių gražiausių pasaulio operos ir baleto teatrų – Milano „La Scala“ (Italija). Labai sužavėjo ir šiemet Vilniaus operos ir baleto teatre klausytas Vienos filharmonijos orkestro koncertas“.

Laikas knygoms – prabanga

B. Platkauskienė sako, kad mielai daugiau savo laiko skirtų knygų skaitymui, bet jo, deja, vis pristinga. „Yra knygos, kurias reikėtų perskaityti iki 25 metų, tokios, kaip kaip Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis princas“, Remarko „Trys draugai“, V. Mykolaičio – Putino „Altorių šešėly“, nes vėliau jos tokio įspūdžio nepadarys“,- pasakoja Birutė, šiuo metu mieliau pasirenkanti psichologines, dvasinio tobulėjimo knygas. „Gaila, tačiau romanams skaityti laiko tiesiog nelieka“, – sako pašnekovė.

Geriausias atotrūkis nuo kasdienybės – kelionės

Artimiau pažįstantiems B. Platkauskienę nesunku pastebėti, kad ji mėgsta keliauti, o kelionėse yra nuolat lydimą draugų ir artimųjų.  „Net ir Šventas Raštas sako, kad žmogus nors trumpam turi palikti kasdienybę, o kelionės ir yra, mano galva, pats geriausias būdas atitrūkti nuo rutinos“, – sako Birutė.  „Man patinka susikrauti daiktus ir tiesiog išvažiuoti, įsilieti į kitokią aplinką. Mano kelionės – tai gražūs paveikslai, kurie kaupiasi ir nugula mano viduje. Kita vertus, tai – ir nauji potyriai, naujos kultūros „paragavimas“, – sako B. Platakauskienė.

Kai kurie įspūdžiai būna ir ne visai malonūs. „Vienos kelionės metu,  suvedusi klaidingus kodus, užblokavau visas turėtas  korteles, o grynųjų  pinigų  neturėjau.  Streso buvo, tačiau liko pamoka, todėl po to bent jau 50 proc. kelionei skirtų pinigų visada vežuosi grynais“, – pasakojo pašnekovė.

Birutės  nuomone, kiekvienas kraštas turi savo veidą, todėl visuomet smalsu pasidairyti po užsienio kraštus, tačiau Lietuvoje  taip pat yra labai daug gražių vietų. „Mes dažnai net nepasidomime, kiek nuostabių kampelių yra čia pat, mūsų kraštuose. Aš kasmet stengiuosi aplankyti kurio nors Lietuvos regiono dalį ir su ja susipažinti iš arčiau. Šiais metais keliavau po Šakių rajoną. Galiu pasakyti, kad sukaupiau tikrai malonių įspūdžių“, – sako B. Platkauskienė.

Namai ir šeima – ramybės oazė

Nors ir dievina keliones, vis dėl to mieliausias kampelis pašnekovei – jos pačios namai. „Myliu savo namus, jų jaukumą ir ramybę. Nemėgstu perkrautų namų, man patinka vientisa, balta, švari erdvė. Manau, namai turi spinduliuoti ramybe, todėl man pačiai interjere labiau patinka klasika, tik jokiu būdu ji  neturi būti nuobodi,  daug ką galima pateikti  įdomiai ir stilingai“, – sako Birutė.

Pašnekovė maloniu poilsiu vadina ir darbus sode, kur taip pat praleidžia nemažai laiko: „žemė yra jėga, kuri dažną žmogų traukia . Mano santykis su žeme yra išlikęs nuo pat vaikystės, nes užaugau kaime. Būtent čia  išmokau mylėti gamtą ir žmones.  Darbas sode man yra aktyvus  poilsis, o būtent tokį ir mėgstu“.

Birutei vienas maloniausių – laikas, leidžiamas su vyru Arvydu. „Jis nemėgsta viešumo“, – sako pašnekovė, -„savo vyrui esu dėkinga už jo ištikimybę, sąžiningumą,  nuolatinį palaikymą, dėmesį, rūpinimąsi. Arvydas turi puikų meno suvokimą, labai labai daug skaito, todėl, turėdama tokį gyvenimo draugą šalia, ir aš kartu augau vidumi. Tai žmogus, atėjęs į mano gyvenimą  su stipriom dvasinėm vertybėm, kurias  atsinešė iš savo šeimos“.

Vidinės savybės svarbiau, nei išorė

Dažnai pagiriama dėl elegantiškos, subtilios išvaizdos, pati Birutė sako daugiau dėmesio skirianti ne išorei, o vidinėms savybėms. „Sutinku, jog išvaizda yra kiekvieno žmogaus kultūros sudedamoji dalis. Norint atrodyti moteriškai, nebūtinai reikia  lankytis prabangiuose salonuose, nešioti ryškių spalvų drabužius ar sodriai dažyti lūpas“, – sako Birutė. -„Manau atvirkščiai, kad pastelinės spalvos  labiau leidžia atskleisti ir pabrėžti moteriškumą.  Moters  išvaizda dažniausiai nusako ir jos vidinę būseną.  Visada žaviuosi protingomis, išmintingomis,  oriomis, moteriškomis moterimis, kurių akyse  spindi ramybė ir gerumas“.

„Man svarbiausia – estetika“, – teigia pašnekovė, -„o ji turi būti visur – galvoje, mintyse, namuose, darbe ir visame kame.  Nemėgstu chaoso ir netvarkos“.

Atrodo, veikliai ir nuolat matomai įvairiuose renginiuose B. Platkauskienei nepristinga energijos.  „Mano šviesios atminties mamytė nuolat kartodavo, kad esu veikli  dėl to, jog gimiau ratuose pakeliui į ligoninę“, – šypsosi Birutė, – „tačiau, manyčiau, kad viso to  pagrindas yra genetika ir tai, jog visą gyvenimą „draugauju“  su sportu. Esu išbandžiusi daug  ir pačių įvairiausių mėgėjiškų  pramogų, tačiau jau gerą  dešimtmetį esu nuosekli  ir lankausi sporto salėje,  na, o vasarą mėgstu pabėgioti ir važinėti dviračiu“.

Birutė apgailestauja, kad paroje yra vos 24 val., tad, sudėliojus  visus dienos darbus, norėtųsi, kad laiko šeimai, draugams  ir sau  liktų  daugiau. „Labai mėgstu ir pamiegoti“, – prisipažįsta Birutė, kuri, nors ir laikosi sustyguotos darbotvarkės, kartais „sulėtina“ tempą. „Juk esu tik žmogus su visomis silpnybėmis ir stiprybėmis“, – sako ji.

Kalbėjosi Gertrūda Bučiūtė