Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorė ir šeimos gydytoja Asta Sivolovienė – trijų vaikų mama. Tarp darbo ir buities namuose įsisukusi medikė sako kartais pasvajojanti apie pačius keisčiausius dalykus. Pavyzdžiui, išmokti šokti tango arba priaugti svorio.
Sveikos gyvensenos moko sūnus
Daugelį savo puikia išvaizda stebinanti A. Sivolovienė rūpesčių dėl antsvorio neturėjo niekada. Atvirkščiai – kartais ji norėtų sverti daugiau, tačiau tai moteriai – viena sunkiausių užduočių.
„Kiek bandžiau, praktiškai tai yra neįmanoma“, – juokėsi ji, prisipažindama, kad kartais, pristigus laiko gaminti namuose, su visa šeima užsuka ir į greitojo maisto restoraną.
„Aš galvoju: geriau jau toks maistas nei alkis“, – sakė moteris. Pastaruoju metu šeimos mitybos įpročius reguliuoja ir aktyviai sportuojantis vyresnysis sūnus.
„Tiesą sakant, labai kategoriška tuo klausimu nesu, tačiau, kalbant apibendrintai, mūsų šeima yra labiau kokybiško maisto, sveiko gyvenimo būdo šalininkai, o greitojo maisto vengiame. Žinoma, pasitaiko įvairių nuodėmių. Sveikai maitinasi mūsų vyresnysis sūnus, tad kartais padiktuoja valgiaraštį, ką reikėtų pagaminti“, – sakė A.Sivolovienė.
Šeimos atostogos – kartu
Iš Kretingos į Jonavą atvažiavusi ir čia likusi Asta šiais metais gyvena dar vienu maloniu rūpesčiu – į pirmąją klasę keliaus šeimos jaunėlis. Jos vyriausiajam sūnui – aštuoniolika, o dukrai – 15 metų.
Nepaisant to, kad augdami vaikai atranda savus pomėgius, kiekvienais metais visa šeima išvyksta atostogauti kartu. Atostogas Asta derina ir su vyro, ir su vaikų atostogomis, atsižvelgia į sportuojančio vyresnėlio futbolo varžybų ir treniruočių grafiką.
Jau ne vienerius metus šeimą vilioja Kroatija – įspūdingo grožio ir puikaus klimato šalis. Dar vienas šios valstybės pliusas, kad į ją galima nuvykti automobiliu – tai esą labai patogu, tokios kelionės patinka visiems šeimos nariams.
„Mėgstu keliauti su vaikais, su šeima. Dažniausiai – be griežto plano. Važiuojame po Europą, o buvimas dvi savaites mažoje erdvėje itin suartina – pamatai ne tik šalį, bet dar labiau imi pažinti vienas kitą. Nors vaikai auga, tokių kelionių jie nori ir dabar. Būna, kad laisvo laiko atostogoms randame ir per vaikų žiemos atostogas“, – pasakojo A. Sivolovienė.
Nuolat su žmonėmis dirbančiai Astai per atostogas norisi gamtos ir ramybės: laukinio paplūdimio, šiltos jūros ir saulės.
Kiek vėliau, po kelių pirmųjų ramių atostogų dienų, šeima ieško įdomių lankytinų vietų, naujų įspūdžių.
Dar vienas Astos pomėgis, kuriam labiausiai ir stinga laiko, – šokiai. Prieš daug metų aktyviai šokusi A. Sivolovienė norėtų šį savo pomėgį atgaivinti ir išmokti šokį, kuris jai visada sekėsi sunkiausiai – aistringąjį tango.
„Tačiau turiu ir paprastesnių pomėgių. Po darbo tampu tikra namų šeimininke, ir man tai labai patinka“, – juokėsi gydytoja.
Laiko pagal veiklas neskirto
„Esu laiminga“, – šyptelėjo Asta, kalbėdama tiek apie šeimą, tiek apie darbą. Visa tai tonizuoja, teikia vidinę darną ir džiaugsmą.
Kaip tu viską spėji? Tokio klausimo ne kartą yra sulaukusi PSPC direktorė.
„Ištekėjau labai anksti, man tada buvo 22 metai. Pirmieji du vaikai gimė, kai dirbau gydytoja-rezidente. Man atrodo, kad neskirstant gyvenimo – čia šeimai, čia darbui, čia mokslui, viską galima suderinti. Viskas vyksta nuosekliai, nes, pradėjus dalyti savo laiką, jo tiesiog pritrūktų.
Dabar man atrodo, kad, augant vaikams, visos minutės buvo suskaičiuotos. Mano vaikai buvo pirmieji atvedami į darželį ir paskutinieji paimami iš jo“, – kalbėjo A.Sivolovienė.
Pirmoji Astos profesinė patirtis Jonavoje – dabartiniame Bukonių slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje.
„Kai mokiausi rezidentūroje, mane pasikvietė tuometė įstaigos vadovė Teresė Žižienė. Jai išvykus, dalyvavau konkurse ir likau dirbti toliau. Bukonyse praleidau devynerius metus“, – sakė Asta, darbą šioje gydymo įstaigoje vadindama neįkainojama patirtimi.
Nors gydytoja dabar vadovauja vienai didžiausių gydymo įstaigų Jonavoje, tačiau jai patinka ne tik administracinis, bet ir gydytojos darbas. Tiesa, jo dabar – gerokai mažiau.
Nepaisant to, net ir neilgos valandos, kurias Asta praleidžia priimdama pacientus, jai leidžia nenutolti nuo „tikrojo gyvenimo“ ir pačiai nepamiršti gydytojo kasdienybės bei problemų, su kuriomis susiduria medikai.
Žmogaus gyvenimą pakeičia liga
„Man patinka gydyti žmones. Nors mano šeimoje nebuvo gydytojų, tačiau apie šią profesiją svajojau dar vidurinėje mokykloje. Įstojau lengvai, mat mokiausi gerai“, – prisipažino A. Sivolovienė.
Šeimos gydytojo specializaciją Asta pasirinko įvertinusi, kad šis darbas jai pats artimiausias: „Tai apima įvairaus amžiaus žmonių grupę: nuo kūdikių iki vyresnių.“ Dabar Asta – ir savo šeimos narių šeimos gydytoja.
„Tai nerekomenduojama, nes į savo artimąjį natūraliai žvelgi kitaip: arba per smulkmeniškai, arba kaip tik – pernelyg atsainiai. Tiesą sakant, kartais pagalvoju apie tai, kas būtų, jei kažkas iš šeimos narių rimtai susirgtų. Žmonės išties susiduria su sunkiomis ligomis, serga vis jaunesni asmenys, nuolat patiriantys nerimą, stresą. Tai palieką pėdsaką. Savo darbe sutinku tokių žmonių ir matau, kaip liga gali pakeisti ne tik to asmens, bet ir visos šeimos gyvenimą“, – dalijosi patirtimi A. Sivolovienė.
Būtent todėl gydytoja Asta stengiasi nesureikšminti to, kas gyvenime paprastai tampa neišvengiama: blogo vaiko pažymio, pastabos, buities rūpesčių, blogos nuotaikos. Visa tai, anot pašnekovės, nėra gyvenimo esmė.
„Tu pabudai rytą, ir gali eiti į darbą. Tu esi sveikas. Kažkas nesiseka? Bet juk turi rankas ir kojas, viską daryti gali pats“, – teigė pašnekovė.
Kalbėjosi Jūratė Butkutė, foto iš asmeninio archyvo