Mindaugas Sinkevičius – ne tik LSDP Jonavos rajono skyriaus pirmininkas, bet ir ilgametis rajono vadovas. 2011 -2016 metais jis ėjo mero pareigas, pelnė ne tik vietinių gyventojų pagarbą – buvo įvertintas ir nacionaliniu mastu – pripažintas geriausiu 2014 metų meru Lietuvoje. 2016-2017 metais ėjo LR ūkio ministro pareigas. Artėjant 2019 metų tiesioginiams mero ir savivaldos rinkimams, bičiuliai ir vėl nori matyti M. Sinkevičių rajono vadovo pozicijoje. „Dar tikrai yra, ką nuveikti“, – sako M. Sinkevičius.
Ūkio ministro pareigos neabejotinai leido pamatyti visų šalies rajonų ir miestų ekonominę perspektyvą. Kaip šiame – ūkio/ekonominiame kontekste atrodo Jonava?
Lietuvos kontekste Jonava atrodo tikrai neblogai ir, mano manymu, turi geras ateities perspektyvas. Nors emigracija ir demografinės problemos be išimties palietė visą šalį, esame 9 pagal gyventojų skaičių miestas šalyje su išplėtota medienos apdirbimo ir chemijos pramone. Mūsų teritoriją kerta geležinkelio vežė, magistralinis kelias A6, visai šalia – Kauno tarptautinis oro uostas. Žinau, kad ne viena savivaldybė giriasi esanti Lietuvos viduryje, tuomet mes galime drąsiai sakyti, kad Jonava yra to vidurio centre. Ir visi šie dalykai, kurie mums, jonaviečiams, įprasti ir savi, yra nemenkas privalumas.
Verta paminėti ir tai, kad savivaldybė racionaliai išnaudojo skirtingo finansinio laikotarpio Europos Sąjungos finansinę paramą. Daugelis pastebi sutvarkytas aikštes, fontanus, įrengtus dviračių takus, bet investuota buvo ne tik į socialinę infrastruktūrą, estetiką ar gyventojų patogumą. Daug ES lėšų buvo skirta kardinaliems Jonavos centralizuotos šilumos gamybos pokyčiams. Dar visai neseniai 100 % visos centralizuotai tiekiamos šilumos gamindavome degindami dujas, dabar jas pakeitė gerokai pigesnis biokuras. Per kelis metus pakeistos miesto šilumos trasos leido maksimaliai sumažinti šilumos nuostolius.
Europos Sąjungos paramos dėka esami vieni iš lyderių daugiabučių namų renovacijos srityje. Vertėtų prisiminti ir kitus projektus, kurie leido atnaujinti eilę bendrojo lavinimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Daug savivaldybės lėšų buvo ir yra skiriama viešojo transporto pertvarkai, kad kelionės tikslą mieste ar priemiestyje būtų galima pasiekti moderniais autobusais. O kur dar pokyčiai sprendžiant įvairius socialinius klausimus – tiek socialinio būsto, tiek įvairiausių socialinių problemų ištiktus jonaviečius. Kitaip tariant, jeigu reiktų Jonavą lyginti su namais, tai privalu pasakyti, kad gyvename moderniuose, sutvarkytuose, šiltuose ir patogiuose namuose. Žinoma, visada yra ką tobulinti. Šiuo metu pats didžiausias iššūkis – kad tie namai neliktų tušti. Ir kad miestas bei rajonas būtų ne tik patogūs gyventi, bet čia savo gyvenimus nusprendę kurti žmonės rastų darbo, veiklos, gautų visas švietimo, medicinos, socialines paslaugas, jaustųsi saugūs.
Kokios yra stipriosios Jonavos pusės? Kaip pavyko pasiekti teigiamų pokyčių dar tuomet, kai buvote rajono vadovu?
Visiems pokyčiams reikia laiko ir sistemingo darbo. Manau, vienas iš svarbių veiksnių buvo politinis stabilumas, gebėjimas vienodai matyti problemas ir suformuluoti aiškius jų sprendimo būdus. Kalbu ne tik apie socialdemokratus ir išskirtinai jų nuopelnus, kalbu apie žmonių rinktų daugumos politikų sutarimą, o ne politikavimą, intrigas ar rietenas. Tad labai daug ką lėmė politinė branda. Galbūt jonaviečiai to aiškiai ir nepastebi, juk, kai ramu ir viskas klostosi gerai, žmogus su tuo natūraliai susigyvena ir nori galvoti tik apie tai, kaip galėtų būti dar geriau. Jonavos atveju kartelė pakelta labai aukštai.
Bet dalies viso to galėjo ir nebūti. Na, pavyzdžiui, savu laiku vyravo didžiulis gyventojų nepasitikėjimas ir skepticizmas dėl daugiabučių renovacijos. Pamenu, kai gyventojams tekdavo pristatyti renovacijos galimybes, tekdavo išklausyti galybę nepasitenkinimo. Tada buvo galima tiesiog numot ranka – gyventojai nenori, nesutinka, nepasitiki – tai ir tiek to, bala nematė. Bet darbas nebuvo nustumtas į šalį ir šiandien pasiektas rezultatas yra įspūdingas.
Dar vienas pavyzdys – savivaldybei teko spręsti, ar modernizuoti savo katilines patiems ir pasitikėti savivaldybės įmone, ar įsileisti „nepriklausomus“ šilumos tiekėjus, kurie vienas po kito brovėsi pro duris. Neabejoju, kad, juos įsileidus, šiandien galbūt būtume ištikti Ukmergės ar Prienų likimo, kur šilumos kainos vienos didžiausių šalyje. O dabar, kaip jau minėjau, galime džiaugtis modernizuotu ir vienu pigiausių šilumos ūkių.
Kaip manote, kokie sprendimai, kurie buvo priimti Jonavoje, galėtų tapti pavyzdžiu kitoms savivaldybėms?
Jonava jau ne kartą viešai apdovanota už jau mano minėtą itin sparčią daugiabučių namų renovaciją, už realiai įgyvendintus kompleksinius kvartalinės renovacijos projektus Panerių gatvėje. Pagyrų esame sulaukę už spartų šilumos ūkio modernizavimą. O kur dar vis dažniau girdimas, manyčiau, pelnytas – sportiškiausios savivaldybės titulas. Juk išties per paskutinius 5-7 metus Jonavoje nutiestas ne vienas kilometras dviračių-pėsčiųjų takų, įrengta slidinėjimo trasa, pastatyta sporto arena, įrengtas dirbtinės dangos futbolo sporto aikštynas, šiuo metu vyksta stadiono tribūnų statyba.
Galima didžiuotis ir aktyviu kultūriniu Jonavos gyvenimu, kurį užtikrina mieste prigijęs Joninių slėnio amfiteatras, arena, sutvarkyta kultūros centro didžioji salė.
Galbūt mažiau žinoma, bet taip pat labai svarbu ir tai, kad savivaldybė sulaukia padėkų už aktyvų socialinių paslaugų užtikrinimą, darbą su socialinės rizikos grupėmis ne tik mieste, bet ir kaimiškose seniūnijose. Nors švietimo pertvarkų klausimai šiuo metu itin įaudrinę visuomenę, reiktų pastebėti, kad savalaikiai Jonavos savivaldybės sprendimai dėl švietimo įstaigų tinklo optimizavimo leido joms užtikrinti ugdymo paslaugas net ir retėjančiose kaimo vietovėse.
Malonu ir tai, kad pokyčiai matomi, ne tik miesto centre, bet ir seniūnijose. Tikrai malonu pravažiuoti Užusalius, Žeimius ar Šveicariją, kur pokyčiai, ypatingai infrastruktūriniai, akivaizdžiai matyti.
Kokios problemos išlieka aktualios Jonavai šiandien? Ar savivalda pajėgi jas išspręsti?
Skirtingo masto iššūkių visais laikas buvo ir bus, tačiau ne visi jie vien tik mero, savivaldybės tarybos ar administracijos pečiams. Dalis klausimų reikalauja ir atitinkamo požiūrio iš nacionalinių politikų. Ir, deja, nuoseklumo, problemos matymo ir sprendimo tęstinumo ne visada galima tikėtis pasikeitus centrinei valdžiai.
Iliustratyvus pavyzdys – Jonavos pietrytinio aplinkkelio klausimas. Man darbuojantis meru visiems tiek Susisiekimo ministerijoje, tiek Lietuvos automobilių kelių direkcijoje buvo suprantama ir aišku, kad aplinkkelis būtinas. Atrodytų, visi vienodai supratome problemą ir ji buvo sprendžiama rengiant projektą, valstybės reikmėms perimant privačią žmonių žemę. Esu absoliučiai tikras, kad, jeigu tik popieriniai darbai anuomet būtų buvę užbaigti, šiandien aplinkkelis jau būtų naudojamas. O kas atsitiko pasikeitus ministerijos ir direkcijos vadovybei? Ogi garsiai buvo ištrimituota, kad valstybė išleido dešimtis milijonų eurų projektavimo darbams tų objektų, kurie nebus realizuojami. Tarp tokių įvardintas Jonavos aplinkkelio projektas. Ar tai normali situacija, racionalus valstybinis požiūris? Aš taip nemanau. Tokie atvejai tik iliustruoja, kiek daug reiškia nuoseklumo, politinio stabilumo ir tęstinumo faktorius, kuris dažnai neįvertinimas.
Šiuo metu aplinkkelio situacija tragikomiška – trukt už vadžių, vėl iš pradžių. Rajono vadovai pakartotinai turės vėl įtikinėti centrinę valdžią, kad aplinkkelis reikalingas, kad tai – ne vietos valdžios nepamatuotos užmačios ar tuštybė. Tam reiks gaišti laiką. Laiką gaiš ir nuolat spūstyse stovintys jonaviečiai bei Jonavą kertantys vairuotojai. Kas važiuoja Molėtų, Zarasų, Utenos ar Anykščių kryptimis nuo Kauno pusės pro Jonavą, supranta, apie ką kalbu.
Kitas rimtas iššūkis – Jonavos noras turėti teritoriją, kurioje galėtų steigtis pramonės, logistikos, gamybos įmonės. Jau nemažai laiko praėjo nuo savivaldybės deklaruoto siekio turėti pramonės parką Ruklos miestelio pašonėje. Šioje vietoje net valstybinė žemė minėtam tikslui rezervuota. Ir tebūnie toje vietoje šiandien tik miškai ir krūmai, bet reikia galvoti apie perspektyvą. Tam reikia vyriausybės palaikymo, šis klausimas nėra tik vietos politikų sutarimo reikalas. Dirbdamas Ūkio ministerijoje su kolegomis kėliau dar ambicingesnę idėją turėti Jonavoje veikiančią laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritoriją. Tokias zonas juk turi Kėdainiai, Akmenė, Panevėžio rajonas. Ir, kad klausimas nebūtų perdėm komplikuotas, siūlyčiau ir siekčiau, kad Jonavos teritorijoje suplanuotas pramonės zonos teritorijoje įsikurtų Kauno LEZ teritorinis padalinys. Ne visiems žinoma, kad dabartinė Kauno LEZ teritorija siekia per 540 hektarų, bet zonos operatorius jau yra išreiškęs norą valstybei plėsti zoną iki 1000 ha. Tačiau plėstis nėra kur, dabartinio Kauno LEZ plėtrą vienoje pusėje riboja oro uostas, kitoje – magistralinis kelias A1, todėl viena realių galimybių yra nuo Kauno LEZ fiziškai atsieto sklypo kitoje vietoje įrengimas. Manau, kad tokią teritoriją būtent Jonava ir galėtų pasiūlyti.
Kokią matote Jonavą po 5 ar 10 metų? Ir kokie pokyčiai Jonavos lauktų artimiausiu metu, rajono gyventojams vėl patikėjus rajono vadovo vairą Jums?
Aš esu ne optimistas, o realistas, galiu drąsiai sakyti, kad Jonava tikrai bus puiki vieta dirbti, gyventi, kurti šeimą. Tam reikia ne tik gražių erdvių, trinkelių, takelių, fontanų. Esu matęs apklausą, berods, Plungėje, kurioje klausiama kas lemtų, kad žmonės nenorėtų išvykti iš Plungės, neemigruotų. Tokios apklausos išvada tuomet buvo, kad žmones nuo išvykimo ir emigracijos sustabdytų mieste įrengtas baseinas. Netikiu tokiomis apklausomis. Baseinas, žinoma, gerai, bet ne tai žmones sulaiko gimtajame krašte.
Esame neblogai apsitvarkę savo aplinką, tačiau ties tuo susikoncentruoti nereikėtų. Laukia dešimtys pačių įvairiausių darbų, nuo miesto eismo organizavimo, naujų žiedinių sankryžų įrengimo, vaikų žaidimų aikštelių plėtros, visuomeninių pastatų renovacijos, iki dviračių takų tvarkymas AB „Achema“ kryptimi. Visa tai ir dar daugiau – einamieji darbai, su kuriais gali susitvarkyti ūkiškas rajono vadovas, geras administratorius su komanda. Tačiau man daug įdomesni ir labiau svarbūs strateginiai rajono pokyčiai, ne fasadas, o vidus, kuris gal ir mažiau matomas, bet labai svarbus.
Grįžtu prie savo teiginio, kad Jonava neturi ištuštėti, tam reiks kūrybingų pastangų. Turime aktyviau bendradarbiauti su rajono užimtumo centru, Jonavoje veikiančia profesine mokykla, kuri ruoštų Jonavos rinkai reikalingų kvalifikuotų darbuotojų. Tikiu, kad, jeigu žmonės Jonavoje turės darbo, karjeros perspektyvų, gyventojų čia nemažės. Tinkamas finansinis apsirūpinimas yra pagrindas galvoti apie šeimos pagausėjimą. Būtent tinkamos aplinkos užtikrinimas ir yra vienas iš pagrindinių būsimos kadencijos uždavinių.
Politinė reklama