Pažangaus, modernaus ir bendruomeniško krašto reputaciją Jonavai atnešė ypatingas paskutinio dešimtmečio proveržis, o „vyšniomis ant torto“ tapo pastarųjų ketverių metų darbai: naujas pėsčiųjų tiltas, daugiau kaip 50 sutvarkytų daugiabučių automobilių stovėjimo aikštelių, įspūdingas baseinas.
Visas sukurtas gerbūvis jonaviečių gyvenimui suteikė ne tik patogumo, tačiau ir saugumo, taip pat sveikatinimosi, prasmingo laisvalaikio leidimo galimybių. Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius sako, kad už į infrastruktūrą investuotų lėšų slypi kur kas daugiau, nei „naujas asfaltas ir metalo konstrukcijos“, tai – darnaus ir patogaus miesto kompleksiškumo elementai. Ar jų jau pakanka? M. Sinkevičius įsitikinęs, kad baigtinės stotelės tobulėjimui nėra, o idėjų kaip vystyti mūsų miestą toliau – netrūksta.
Mere, turbūt nerastume Jonavoje žmogaus, kuris sakytų, kad Jonava neprogresuoja, stovi vietoje. Net ir aršiausi kritikai negali paneigti akivaizdžių dalykų. Tiesa, kritikuojantys neretai mėgsta kelti retorinį klausimą, esą, kokia gi čia ta mūsų miesto vizija? Vis jos pasigenda. Nors aplinkiniai sako, kad mes jau dabar gyvenam dešimt ar net pora dešimtmečių priekyje kitų rajonų, ar pačiam merui patinka tokia Jonava, kokią ją mato šiandien? Kokia mero Jonavos vizija?
Jonava ne tik progresuoja, bet, kaip ir teisingai pastebėjote, net didesniems miestams jau yra nušluosčius nosį. Tai neįvyko savaime, tai dėsningas įdėtų pastangų, politinio sutarimo, aiškios koncentracijos į pokyčius ir, žinoma, aiškaus supratimo ko siekiama tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, rezultatas.
Gėda klausyti kolegų, ypač kandidatuojančių mero rinkimuose, esą Jonava neturi vizijos. Dar keisčiau, kai padūsavę apie vizijos nebuvimą taip nieko artikuliuotai ir nesugeba pasiūlyt patys. Matyt, kai nėra realių idėjų, tada belieka pūst rinkėjams muilo burbulus.
Tokiems kolegoms priminsiu, kad mūsų savivaldybės vizija suformuluota ir įtvirtinta strateginiuose dokumentuose. Juose aiškiai parašyta: Jonava – tai miestas, kuriame patogu gyventi, dirbti, leisti laisvalaikį ir auginti vaikus. Ši formuluotė talpina savyje bent tris elementus – aplinką, kurioje patogu gyventi, darbo ir laisvalaikio galimybes bei šeimos kūrimą.
Ar per pastaruosius 4 metus nesikeitė mūsų rajonas – daugiabučių kiemai, gatvės, laiptai, mokyklos, darželiai, augmenija ir gėlynai, eismo dalyvių saugumą užtikrinantys sprendimai ir bendrai visa aplinka, kurioje gyvename? Ar neatsirado daugiau prasmingo laisvalaikio galimybių atnaujinus stadioną ir pastačius baseiną, įrengus ne vieną šiuolaikišką žaidimo aikštelę tiek mieste, tiek kaime. Galų gale, sudarėme galimybes net ir nišiniam sportui turėti galimybę treniruotis ar varžytis pritaikytose bazėse mūsų mieste – kalbu apie diskgolfo parką ir kalnų dviračių trasą.
Pastarąją kadenciją aš su komanda visuomet ėjom į pagalbą verslui net neprašomi. Puikus kooperacijos su verslu pavyzdys – 2022 metais atsidariusi ABC Nordic įmonės gamykla. Investuoti 7.5 mln. eurų ir sukurta 100 naujų darbo vietų.
Kalbant apie paskutinį vizijos elementą – šeimos kūrimą, vaikų auginimą – reikia taip pat pasakyti, kad tik aktyvus veikimas leido išlaikyti galimybę susilaukti šeimos pagausėjimo ne kažkur Kaune ar Vilniuje, o būtent Jonavoje. Tuo negali pasigirti nei Kėdainiai, nei Ukmergė, nei Kaišiadorys. Tiesa sakant, nemaža dalis šių miestų mamų savo vaikų susilaukia pas mus. Jonavoje galima ne tik saugiai ir ramiai pagimdyti, bet ir leisti atžalas į nepergrūstus darželius, kurių grupės seniai nebeprimena 90-tųjų, o yra atnaujintos ir šiuolaikiškos. Dalis įstaigų jau siūlo išskirtinai ekologišką mitybą mūsų mažiesiems. Aš jau nekalbu apie įvairias neformalaus švietimo, sporto laisvalaikio galimybes mūsų vaikams.
Ir, nors atrodytų, kad padaryta daug, bet nieks ant laurų neužmigo. Man dar ne tas amžius. O dėl įvairiausių visuomeninių pareigų neblogai suprantu tiek Lietuvos, tiek Europos laukiančius iššūkius. Visą pasaulį purto Rusijos agresija ir pradėtas karas prieš Ukrainą, ekonomikos sulėtėjimo ir infliacijos grėsmės, bet iš Europinės darbotvarkės niekur nedingo žaliojo kurso ir skaitmeninimo temos. Pasaulinis klimato atšilimas intensyvėja, todėl Europa per artimiausius dešimtmečius skirs milžiniškas pastangas ir pinigus tapti klimatui neutraliu žemynu, t.y., tiek pramonė, tiek namų ūkiai turės gan stipriai persitvarkyti.
Kaip tai keis mūsų miestų ir savivaldybių kasdienybę? Štai pavyzdžiui, viešasis transportas, Jonavos atveju – autobusai – netolimoje ateityje privalės naudoti tik švarias kuro rūšis. Vis dar gausiai eksploatuojamų „dyzeliukų“ nebeliks. O tie, kurie nesugebės investuoti į savo autobusų parkus ir transformuotis, tiesiog nebegalės veikti.
Keisis ir šilumos gamyba. Nors UAB „Jonavos šilumos tinklai“ jau dabar žiemos metu daugiau nei 80 proc. centralizuotos šilumos gamina iš biokuro, ateityje bus privalu 100 proc. visą šilumą gamintis iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Neabejoju, dalis reikalavimų palies ir namų ūkius, ypač tuos, kurių statyti nuosavi namai seni ir šildymui naudojamas įvairios formos kietas kuras. Teks pereiti prie šilumos siurblių. Europos sąjunga ir Valstybė, suprantama, padės, bet jau dabar reikia aiškiai, suvokti, kad laikai kai žiemos metu miestuose matomi kaminai ir iš jų besiverčiančiais dūmai taps praeitimi.
Skaitmenizavimas – dar viena labai plati tema. Manau daugeliui akivaizdu, kad jau dabar technologijos, internetas, socialiniai tinklai užima didelį dalį mūsų gyvenimų. Kadencijos metu mūsų komandos įgyvendinti sprendimai, tokie, kaip platforma „Moki Jonava“ ir multifunkcinė programėlė Jonava yra įrodymas, kad ir čia siekiame neatsilikti. O ateityje iššūkių laukia dar daugiau.
Pirmiausia, visos įmanomos skaitmenizuoti viešosios paslaugos gyventojų aptarnavimo patogumui bus skaitmenizuotos. Vis daugiau technologinių sprendimų keliaus į švietimo įstaigas. Jau dabar galėtume sudaryti galimybes mūsų vaikams klausyti mokytojų ir dėstytojų paskaitų iš geriausių mūsų šalies ir užsienio įstaigų.
Kaip didelė pažanga dabar atrodanti Jonavos ligoninėje veikianti galimybė roboto pagalba konsultuotis su geriausiais Kauno klinikų profesionalais ilgainiui taps kasdienybe. Tad galvodamas apie Jonavos viziją ir ateitį aš galvoju ne tik apie kreivas plyteles, subyrėjusius laiptus ar dar neišasfaltuotas gatves. Aš projektuoju ateitį, kad būtume tinkamai jai pasiruošę, o ne užklupti netikėtai. Ir toji ateitis, apie kurią čia trumpai papasakojau, nėra tolima.
Jonava nestokoja vietų aktyvaus laisvalaikio leidimui. Ir vis dėlto – žmonės visuomet alksta naujovių. Ką esate suplanavę pasiūlyti mūsų kraštiečiams naujo ateinančioje kadencijoje?
Manau, kad jau dabar Jonavoje galime rasti ir kokybiškų pramogų. Daug investuojame ir į kokybišką kultūrą. Atrodytų visi jau susigyveno, kad įvairiausi koncertai, spektakliai, parodos, festivaliai – nemokamai. Bet toli gražu ne visos savivaldybės demonstruoja analogišką patirtį. Bet ties tuo, ką turim, nesustosim. Kaip miesto vadovas seniai ir ne kartą deklaravau, jog noriu, kad Joninių slėnis taptų mūsų kultūrinio, bendruomeninio, sportinio gyvenimo centru. Tą nuosekliai ir darom.
Pradžioje buvo tik slėnis kaip Joninių šventimo vieta, vėliau įrengta slidinėjimo trasa, Wake vandens pramogų parkas, kalnų dviračių trasa, gretimybėse pastatyta arena, baseinas, rekonstruotas stadionas.
Girdžiu apklausoje dalyvavusių jonaviečių siūlymą, kad turėtume išnaudoti slidinėjimo kalną ne tik žiemą, bet ir vasarą. Galėtume jame įrengti vasaros rogučių nusileidimo trasą, kuri jau pasiteisino Anykščiuose ir veikia Birštone.
Pagalvoti verta ir apie kitas pramogų formas. Neries pakrantėje esame susiprojektavę nedidelę prieplauką. Ne, Nerimi laivai kursuot nepradės, bet baidarių maršrutas su išlipimu ar įlipimu Jonavoje patogiai tam įrengtoje vietoje – padaroma.
Neabejotinai planuojame plėsti pėsčiųjų takų tinklą. Planuose ir suprojektuota aikštelė riedučių ir riedlenčių sporto mylėtojams. Tad pramogų spektras prie jau dabar esamo dar šiek tiek prasiplės. Mintyse turiu ir daugiau idėjų, susijusių su jonaviečių sveikatinimo paslaugomis, bet kol jos galutinai neišsigrynino, pasilaikysiu šias mintis sau.
Kiekvienai savivaldybei yra gyvybiškai svarbu , kad kuo daugiau darbingų gyventojų turėtų pajamų šaltinį, t.y., darbo. Kad darbo vieta būtų lengvai prieinama, padoriai apmokama. Juk dalis gyventojų sumokėtų mokesčių atgula į savivaldybės biudžetą. Ar Jonava turi potencialo pritraukti naujų, stambaus kapitalo įmonių, kurios čia vystytų veiklą?
Žinoma, seniai aišku, jog ne išpuoselėti parkai, takai, arenos ar baseinai žmones sulaiko nuo emigracijos ar išvykimo į kitus miestus. Neabejotinai viso to reikia, bet be darbo, padoraus atlyginimo žmogaus nesulaikysi. Todėl ekonominis savivaldybės gyvybingumas labai svarbu. Manyčiau, tai bene svarbiausias mano kaip mero uždavinys ateinančiai ketverių metų kadencijai.
Tam tikrus darbus jau esam nuveikę, kad atsirastų Jonavos pramoninė zona Ruklos kryptimi. Jau suformuotas ir išmiškintas didžiulis 40 ha sklypas. Būsimos kadencijos planuose – įvairiausios inžinerinės infrastruktūros (elektros, vandens, nuotekų) šiame sklype įrengimas ir pats svarbiausiais darbas – jo įveiklinimas.
Sklypas bus skirtas ne lapėms ir kiškiams veistis, o verslui ir investuotojams steigtis. Kurti gerai apmokamas darbo vietas. Turiu labai aiškų supratimą, kaip viskas turėtų atrodyti 2027 metais. Taip ir bus. Nors šis iššūkis gerokai komplikuotesnis, nei, pavyzdžiui, baseino statybos. Bet jau seniai aišku, kad iššūkiai man nebaisūs.
Energetinė nepriklausomybė – šiandien tai pirmiausia, ko gero, nacionalinė siekiamybė. Vis dėlto nėra surištos ir savivaldybių rankos. Ar gali ir ką gali padaryti Jonava, kad būtų mažiau priklausoma nuo energijos kainų ateityje?
Neišvengiamai būtina ne tik valstybei, bet ir savivaldai galvoti apie tai, kaip patiems pasigaminti reikiamos elektros savo kasdienybei. Tam jau dabar išnaudojam savo biudžetinių įstaigų – ligoninės, mokyklų, darželių stogus. Bet, mano galva, būtina galvoti apie savo saulės energijos parką tam, kad kuo mažiau priklausytume nuo elektros rinkos kainų nestabilumo.
Neišvengiamai privalėsime investuoti į tvarumą tiek miestų, tie miestiečių gyvenimuose. Nors ir dabar ne visi rūšiuoja, bet ateityje galimybės to nedaryti neliks arba ji kainuos brangiai. Netrukus atsiras ir daugiau “kibirėlių” po kriauklėmis ar balkonuose, nes teks pratintis iš visų atliekų atskirti maisto atliekas. Jau netrukus turėsime ir atskirus maisto atliekų konteinerius.
Dar daugiau dėmesio bus skiriama oro taršos monitoringui. Tokie dalykai kaip AB „Achema“ “lapės uodega”, NAPC perdirbamų naftos produktų smarvė ar net laukus srutomis laistančių ūkininkų savavališkas veikimas taps arba neįmanomas, arba labai brangiai baudžiamas. O dabar tokio kenkėjiško veikimo nepastebinčių „aplinkosaugininkų”, ypač vieno, kurį puikiai visi pažįstam, požiūris privalės keistis.
Kokį pats matote didžiausią kliuvinį numatytiems tikslams įgyvendinti?
Kliuvinių jokių nėra. Aš nebe pirmi metai už savivaldos vairo. Komanda – taip pat patikrinta laiko. Reikia žmonių pasitikėjimo mandato veikti dar ketverius metus. Ir to mandato reikia ne man vienam kaip merui, man reikia ir kolegų, kurie padėtų, būtų bendraminčiai. Darbas savivaldybės taryboje nėra vienasmenis užsiėmimas. Jeigu nebus kooperacijos, o bus konfrontacija, tai ir rezultatas „ištiks“ atitinkamas. Todėl jonaviečių prašau palaikyti ne tik mane, bet ir mano kolegas partijoje, ir drauge įgyvendinti ateities planus Jonavai.
Mindaugas SINKEVIČIUS, Jonavos rajono savivaldybės meras
Kandidatas į merus
g. 1984-06-20
Numeris sąraše – 1
Politinė reklama