Santūrus ir dalykiškas, tačiau atviras inovacijoms, ryžtingas, nebijantis prisiimti rizikų ir puikiai jas suvaldantis, reiklus, bet teisingas – taip E.Muloką, UAB „Jonavos paslaugos“ direktorių, apibūdina aplinkiniai, pridurdami, kad šis vadovas – kartu labai žmogiškas, paprastas, gerbiantis savo komandą ir siekiantis, kad jo vadovaujama įmonė būtų kuo naudingesnė jonaviečiams.
Vadovo iššūkiai
E.Mulokas vadovo kėdėje – daugelį metų. Nors UAB „Jonavos paslaugos“ vadovauja aštuntus metus, prieš tai jam teko dirbti UAB „Jonavos autobusai“ vadovu, Šveicarijos seniūnu, kadaise mieste veikusio kino teatro direktoriumi. E.Mulokas du kartus buvo paskirtas mero pavaduotoju, o taip pat yra vadovavęs ir rajono savivaldybės administracijai. „Daug sukauptos vadybinės patirties man šiandien padeda tvarkytis su kylančiais iššūkiais, o jų, neslėpsiu, niekuomet netrūko, kad ir kokioje įstaigoje dirbčiau. Visur, kur teko imtis vadovo vairo, išsikeldavau aiškius tikslus, suburdavau komandą ir drauge siekdavome rezultato“, – sako pašnekovas, pažymėdamas, kad ypač malonu prisiminti darbą Šveicarijos seniūnijoje, šiltus santykius su vietos bendruomene.
Vienas įsimintinų etapų – darbas UAB „Jonavos autobusai“. „Kai atėjau dirbti, kabinete net stalo nebuvo padoraus – viskas sulūžę. Pats autobusų parkas, transporto priemonės – nugyventos, stoties pastatas – kaip po atominio karo. Pinigų sąskaitose nėra, priešingai – skolos, – prisimena E.Mulokas. – Išsikėliau tikslą atnaujinti parką, per metus nupirkti bent tris autobusus, o galiausiai – visiškai renovuoti pačią stotį. Puikiai žinojau, kad tuoj pat akivaizdus pokytis neįvyks, bet žingsnis po žingsnio ėjau link tikslo ir jis buvo pasiektas“.
Valdiškas požiūris jau „atgyveno“
E.Muloko nuomone, siekiant savivaldybės įmonės sėkmės, labai svarbu keisti pirmiausiai čia dirbančių žmonių požiūrį į atliekamą darbą. „Yra gajus stereotipas, kad privataus sektoriaus darbuotojas turi būti pasitempęs, atsakingas, gal net yra protingesnis už dirbantį savivaldybės įmonėje ar įstaigoje, geriau nusimano. Po šiuo stereotipu neretai slėpdavosi ir biudžetinių įmonių darbuotojai.
Aš visuomet sakydavau ir dabar tą kartoju savo kolektyvui – jei mes esame savivaldybės įmonė, mes turim maksimaliai gerai savo darbu atstovauti rajono vardui. Dirbti ne „valdiškai“, atmestinai, bet dėti pastangų ir rodyti meilės paslaugai, kurią suteikiam.
Drauge sau ir savo vadybinei komandai taip pat keliu uždavinį nuolat gerinti darbuotojų darbo sąlygas. Tai nebūtinai bus pakeltas atlyginimas, bet darbuotojas turi jaustis gerbiamas, reikalingas, svarbus, prioritetas įmonei. Negali reikalauti iš jo idealios gatvių švaros, jei patalpos, kur jis gali ateiti persirengti – kaip urvas. Darbuotoją privalu gerbti, nes nepagarbą visi greitai pajunta, ima maištauti, o tai tikrai nepadeda darbo efektyvumui“, – sako E.Mulokas.
Pasak direktoriaus, „valdiškas“ požiūris jau „išeina į pensiją“: „Žmonės jau supranta, kad bet koks darbas, net ir nereikalaujantis didelės kvalifikacijos, turi būti atliktas nepriekaištingai. Pasitaiko, išgirstu kitų biudžetinių įstaigų vadovų replikų, esą, jie negali patobulinti darbuotojų darbo sąlygų ar savo „bazės“ atnaujinti dėl to, kad „savivaldybė neduoda pinigų“. Niekad nesupratau nei tokio sakinio, nei tokio požiūrio.
Esi vadovas, tau moka pinigus už tai, kad suktum galvą ir ieškotum sprendimų, galų gale, ne viskas „atsiremia“ į pinigus, nes telkti gerą komandą vien pinigų nepakaks. Čia tikrai ir sumanumo, ir ūkiškumo, o labiausiai – strateginio požiūrio klausimas. Nesiimu kolegų auklėti, bet galiu tik pasikartoti, kad frazė „savivaldybė neduoda pinigų“ neatrodo solidi“.
Vertybinės nuostatos padeda siekti tikslų
Savo vertybinio požiūrio į darbą ir įmonės veiklą Edmundas nuosekliai laikosi, o tai padeda užtikrintai siekti užsibrėžtų tikslų. „Per tą laiką, kol dirbu UAB „Jonavos paslaugos“, įmonėje įvyko nemažai pokyčių: atnaujinome savo techninę, ūkinę bazę, sutvarkėme patalpas darbuotojams, kur jie gali persirengti, papietauti, pailsėti. Nuolat stipriname kolektyvo tarpusavio ryšį, siekiame būti lyderiu, pavyzdžiu“, – sako E.Mulokas.
Direktorius sako, kad vienas iš jam svarbių uždavinių – siekti, jog miesto aplinka būtų tvarkinga, graži, kad žmogus jaustųsi joje oriai. „Mūsų miestą be galo puošia estetiški, praktiškai kiekvienam sezonui, išskyrus, žinoma, žiemos, pritaikyti želdynai. Ir įvažiuojant į mūsų miestą, ir centre, ir net Joninių slėnyje apželdinimo sprendimai labai pasiteisino – šiam darbui ieškojome ir žmogiškų resursų, kompetencijų, nes norėjosi, kad tai būtų kokybiškai, reprezentatyviai atliekamas darbas, – pasakoja Edmundas. – Geri pavyzdžiai užkrečiami, ir būtent šiuo pasekė kitos rajono įstaigos, savo prieigoms pradėjusios skirti dėmesį, pagyvinti jas želdynų kompozicijomis. Tariasi dėl to ir su mumis. Džiaugiamės galėdami padėti, patarti ir bendradarbiauti“.
Nuolatinį miesto veido spalvinimą ryškiais ir estetiškais apželdinimo sprendimais Edmundas laiko įmonės vizitinės kortelės dalimi.
Komandos formavimui – išskirtinis dėmesys
Direktoriaus nuomone, sunkiausias iššūkis – komandos formavimas. „Tai ilgalaikis procesas, jam turi skirti dėmesio. Aš visuomet stengiuosi pastebėti žmogaus savybes, būdą, gebėjimus. Gali būti, kad jis netinka vienoje pozicijoje, bet bus puikus kitoje. Niekad neskubu atsisveikinti su žmogumi, nes tikiu kiekvieno galimybe tobulėti, – sako Edmundas. – Reikia pripažinti, kad ne visi to tobulėjimo siekia, būna, žmogus ateina dirbti ir rodosi labai perspektyvus, bet nededa pastangų, „vegetuoja“. Tenka atsisveikinti. Tai niekada nėra malonus procesas, antra vertus, gal tai kaip tik galimybė tam žmogui rasti savo vietą kitur“.
E.Mulokas šiandieniniam savo kolektyvui yra dėkingas už tai, kad įmonė tarp analogiškų Lietuvoje yra matoma, sektinas pavyzdys, o taip yra dėl to, kad demonstruojami darbo rezultatai – pastebimi. Be to, inovatoriumi neretai pavadinimas E.Mulokas įvardina dar vieną priežastį, kodėl šiandien Jonavos įmonės neaplenkia delegacijos iš kitų miestų, nuolat atvyksta semtis patirties ir „komunalininkai“, ir rajonų politikai. „Įkūrus vieningą aptarnavimo centrą ir „Moki Jonava“ platformą, labai palengvinome jonaviečių ir mūsų vandens, šilumos bei komunalinių įmonių tarpusavio komunikaciją, tai prisidėjo prie mūsų visų darbo efektyvumo. Mūsų inovacija sudomino ir kitas Lietuvos savivaldybes – mes patirtimi dalinamės noriai, – sako E.Mulokas. – Beje, „Moki Jonava“ funkcionalumas yra integruotas ir į Jonavos programėlę“.
Atvykstančius svečius neretai domina ir atliekų tvarkymo bei miesto priežiūros organizavimo sistemos, kurios laikomos vienomis geriausių Lietuvoje. „Čia turiu pasakyti, kad būti „pirmūnų“ gretose padeda ir geras, sutampantis su mūsų įmonės pozicija vietos valdžios požiūris. Mes bendraujame ne iš direktyvios, paliepimų pozicijos, o nuolat diskutuodami, analizuodami situacija, siekdami ją gerinti. Jei tokio sutarimo, domėjimosi, gilinimosi iš rajono valdžios nebūtų, laukiamų rezultatų nepasiektume“, – sako direktorius.
Įmonės vadovas komunikacijos svarbą taip pat laiko vienu iš prioritetų. „Su žmonėmis, klientais siekiame bendrauti taip, kad mūsų pateiktas atsakymas būtų aiškus, kad žmogui nereiktų eiti „nuo durų prie durų“ ir likti nieko nepešus. Kliento problema – tai mūsų problema. O savas problemas reikia spręsti atsakingai“, – kalba E.Mulokas. Pasak direktoriaus, žmogų jis pats visuomet iškelia pirmiau visko, to reikalauja ir iš darbuotojų. „Pagarba žmogui, jo interesui yra pirmoje vietoje“, – sako jis.
Daug dėmesio pastaruoju metu skiriama ir savo veiklos viešinimui. „Ne visuomet ir ne visą mūsų darbą žmonės mato, bet norime, kad jonaviečiai žinotų, ką veikiame, kuo galime jiems padėti, kad mūsų darbuotojų paslaugos ne prastesnės, o neretai net ir geresnės, nei privačių analogiškų paslaugų teikėjų“, – sako E.Mulokas.
Asociacija siekia pokyčių
E.Mulokas vadovauja ir šešerius metus veikiančiai Lietuvos komunalinių įmonių asociacijai (SKIA). „Buvau vienas iš šios asociacijos įkūrimo iniciatorių. Prieš tai veikė „komunalininkų“ asocijuota struktūra, bet joje savivaldybėms priklausančioms įmonėms buvo skirta 4 vietos valdyboje, o privatininkams – 6. Tai patys suprantat, kad tokioje „pusiausvyroje“ neįmanoma siekti palankių sprendimų. Būti nuolatinių „našlaičių“ vietoje nesinorėjo, tad nusprendėme įsteigti kitą asociaciją, kuriai priklauso šiuo metu 33 savivaldybių įmonės. O pagrindinis motyvas jai susikurti buvo vidaus sandorių panaikinimo užkardymas. Mes siekėme įrodyti, kad savivaldybės valdomos įmonės nėra kažkuo prastesnės už priklausančias privačiam sektoriui, taip pat vienas iš pagrindinių tikslų – dalyvavimas teisinės bazės, reglamentuojančios vidaus sandorius, atliekų tvarkymą, daugiabučių modernizavimą ir pan., tobulinime.
Reikia pripažinti, kad dėl savo resursų privatus sektorius turi didesnes lobistines galimybes, nors realybėje privačių „komunalininkų“ veikla nebūtinai bus geresnė, pigesnė ir naudingesnė gyventojams“, – pasakoja asociacijos vadovas.
E.Mulokas vardina ir daugiau asociacijos teikiamų naudų: „Dalyvaujame Aplinkos ministerijos darbo grupėse, kurios sprendžia mums aktualius klausimus. Čia turime galimybę pasisakyti, inicijuoti reikalingus pokyčius“.
E.Mulokas sako, kad kovo pabaigoje ketinama tapti ir statybininkų asociacijos dalimi. „Supratome, kad mums reikia išmanyti nemažai procesų, be to, darbuotojai turi tobulintis, kelti kvalifikaciją daugiabučių namų modernizavimo ir aptarnavimo srityse, tad metodinė pagalba labai reikalinga“, – sako E.Mulokas.
Savivaldybės įmonės kuria daugiau naudos
UAB „Jonavos paslaugos“ direktorius įsitikinęs – tvarkingesnės yra tos savivaldybės, kur komunalines paslaugas teikia jų pačių įmonės. „Kiek tenka bendrauti su miestų, kuriuose veikia privatininkai, atstovais, tai nei gyventojai, nei vietinė valdžia nėra patenkinti rezultatu. Pvz., neįmanoma prisikviesti valyti šaligatvių, kai jie apsnigti, tvarkingai nupjauti žolės, organizuoti šiukšlių surinkimo ir išvežimo, dar blogiau, kai pradedama ginčytis, kad vieni ar kiti darbai nepriklauso pagal sutartį. Ir iš tiesų – sutartyje su privatininku labai aiškiai apibrėžta, ką jis turi daryti, bet visų gyvenimo situacijų nenumatysi. Mes tokiais atvejais neatsikalbinėjame – imam, sutvarkom, neretai dar ir patys rodome iniciatyvą. Kitaip tariant, daug efektyviau valdoma visa miesto priežiūros ir tvarkymo situacija, nei savivaldybėse, kur atskiros paslaugos išdalintos privačiam sektoriui. Tada gaunasi kaip toje liaudies patarlėje – devynios auklės, o vaikas be galvos“, – sako E.Mulokas.
Didžiausi spąstai, į kuriuos patenka privačiu paslaugu teikėju susidomėjusios savivaldybės, pasak E.Muloko, jų siūloma itin žema kaina. Kitaip tariant, pradžioje paslaugos kaina dempinguojama, t.y., dirbtinai sumažinama, neatspindi sąnaudų. Taip laimimas konkursas (nes pasiūloma mažiausia kaina), o jau vėliau, įsitvirtinęs, privatus paslaugos teikėjas kainą sparčiai kelia.
E.Mulokas sako, kad su asociacija ruošiant įstatymų paketą dėl vidaus sandorių, buvo labai daug domėtasi ir kitų Europos valstybių patirtimi. „Europoje daugelyje šalių komunalinio ūkio tvarkymas buvo atiduotas privačiam sektoriui. O šiandien beveik visos šios šalys pamažu grįžta atgalios – perima valdymą į savo rankas. Visi susidūrė su tuo pačiu dalyku – paslauga neteikiama taip kokybiškai, kaip tikimasi, išleidžiama kur kas daugiau lėšų mokant už paslaugas. Taip, privataus sektoriaus tikslas yra pelnas. Mes taip pat esame uždaroji akcinė bendrovė ir taip pat siekiame pelno. Bet mūsų gaunamas pelnas yra investuojamas į įrangos atnaujinimą, darbuotojų sąlygų gerinimą ir pan. Privačiame sektoriuje pelnas dažnai nukeliauja į dividendų eilutę, o šie išmokami akcininkams. Blogiausia, kad ir paslaugų teikimo kaina gyventojams nemažėja. Ir ta pati bėda ne tik su komunaliniu ūkiu – tas pats ir su šilumos ūkiu. Ten, kur jis nukeliavo į privatininkų rankas, šiandien gyventojai tikrai nesidžiaugia“- sako E.Mulokas.
Vieno recepto nėra
Visose įstaigose, kur teko eiti vadovo pareigas, Edmundas paliko teigiamų pokyčių ir efektyvios veiklos bagažą. Paklaustas, kokia yra tokio sėkmingo vadovavimo paslaptis, E.Mulokas sako, kad vieno, universalaus recepto nėra. „Manau, kad labai daug duoda patirtis, išmoktos pamokos. Aš visuomet laikausi nuostatos, kad vadovas turi siekti strateginių tikslų, o ne paskęsti kasdieniuose darbuose. Todėl ypač svarbu turėti gerą komandą, deleguoti tinkamai užduotis, ta komanda pasitikėti. Kartu svarbu suteikti laisvės savo komandai, nes varžomas nuolatinės kontrolės darbuotojas tikrai nebus efektyvus“, – įsitikinęs E.Mulokas.
Dar viena dalis, kuriai E.Mulokas visad linkęs skirti nemažą laiko dalį – analizė: „Mūsų įmonė apima labai daug veiklos sričių, įvairių procesų, turi skirti laiko jiems, vertinti, numatyti, ką reiktų tobulinti“. Direktoriaus nuomone, vadovas turi skirti laiko mąstymui, kitaip, jei pasiners į kasdienius rutininius darbus nedeleguodamas jų kitiems, paleis iš rankų ir įmonės valdymą, ir jos orientavimą į efektyvią veiklą.
Atsikvepia kelionėse ir sode
E.Mulokas nuo pat jaunystės buvo aktyvaus sportinio laisvalaikio entuziastas. Net Lietuvos sporto enciklopedijoje paminėta jo pavardė, čia jis apibūdinamas kaip keliautojas, smiginio žaidėjas, iškilus slidžių turizmo sportininkas. „Ekstremalūs sportiniai turistiniai žygiai buvo mano didelė jaunystės aistra, esu ir pats organizavęs ne vieną ekspediciją slidėmis, aplankyta Užbaikalė, Kamčiatka, Jakutija. 1989 m. vykome prie Laptevų jūros tremtinių takais, buvo žiemos metas. Tikrai yra ką prisiminti“, – sako Edmundas, kartu pajuokaudamas, kad ko gero būtent meilė sniegui ir žiemai neatbaidė nuo iššūkio jo vadovaujamai įmonei imtis Jonavos slidinėjimo trasos administravimo.
„Dabar aistra kelionėms nedingusi, tik jos kur kas ramesnės, – sako E.Mulokas. – Mielai pabūnu prie jūros ar tiesiog sode. Galva išsivalo nuo rūpesčių, kyla naujų idėjų, planų ateičiai. Poilsiui būtina skirti laiko, ne veltui sakoma, kad nuvarytus arklius nušauna, pervargęs žmogus nebūna produktyvus, todėl labai svarbu neperdegti, kartas nuo karto atsiriboti nuo darbinių rūpesčių ir praleisti laiko su artimiausiais“.
Edmundas MULOKAS, UAB „Jonavos paslaugos“ direktorius
g. 1957-12-25
Numeris LSDP sąraše – 31
Politinė reklama