Miestas, patrauklus šeimoms – taip šiandien Jonavą mato keturių vaikų tėvas, verslininkas, Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komitete dirbantis tarybos narys Nerijus Šalūga. Tačiau tikru jonaviečiu save vadinantis vyras puikiai pamena ir laikus, kai jo kraštas atrodė gerokai kitaip: N. Šalūgos žodžiais tariant, ,,princesei teko pabuvoti ir pelene“.
Savo krašto palikti nenorėjo
,,Nuo vaikystės gyvenu Jonavoje. Tik studijų laikais trumpam teko palikti šį miestą ir apsigyventi sostinėje. Niekada negalvojau, kad galėčiau kurti savo gyvenimą kur nors kitur, o ne čia. Vadovaujuosi posakiu, jog visur gerai, bet savame krašte – geriausia.
Visgi, Jonava ne visada atrodė taip, kaip atrodo dabar. Kai prisimenu ją vaikystėje, o vėliau ir paauglystėje, kokią ją mačiau grįžęs iš Vilniaus po mokslų – visus šiuos laikotarpius galėčiau apibendrinti kaip ,,pelenės virsmą princese“. Mane, kaip savo miestą mylintį žmogų, tai nuoširdžiai džiugina“, – teigia N. Šalūga.
Dideli pokyčiai
Anot jo, pilkas chemijos pramonės miestas išaugo į kraštą, viliojantį gyventojus iš kitų miestų.
Senoji Jonava turėjo skurdžią infrastruktūrą, gyventojų veidai buvo liūdni. Jauno žmogaus akimis mūsų miestas atstojo tarpinę stotelę, siekiant po studijų likti Kaune ar sostinėje.
Paradoksalu tai, kad dabar kauniečiai atvykę į Jonavą stebisi, kaip puikiai mes čia gyvename ir kokias puikias sąlygas turime: dviračių takai, renovuoti daugiabučiai, nuolat tvarkomi jų kiemai, sporto arena, futbolo stadionas toks, kokiu net pats Vilnius negali pasigirti, galima vardinti ir vardinti… Pats turiu draugų iš Kauno, kurie į Jonavą atvyksta laisvalaikiu. Iš jų girdžių tik gražius žodžius apie mūsų miestą.
Ką jau kalbėti apie eilių nebuvimą darželiuose ar kitose mokymosi įstaigose, precizišką miesto švarą. Kas gali paprieštarauti, kad Jonava yra puikus miestas šeimoms, kai kiti miesteliai gali tik pasvajoti apie daugelį mano paminėtų dalykų. Ko gero, ne šiaip sau savaitgaliais išėjus pasivaikščioti šalia tvenkinių ar Neries, galima pamatyti daugybę tėvų su vežimėliais. Panašu, kad investicijos į geresnes žmonių gyvenimo sąlygas neliko nepastebėtos“, – kalbėjo N. Šalūga.
Ir pasportuoti, ir pasikultūrinti
Nors Jonava neretai įvardijama kaip sporto miestas, tarybos narys neabejoja, kad veiklos jame gali rasti ne tik aktyvaus laisvalaikio būdo mėgėjams.
,,Man patinka pabėgioti, užsukti į sporto klubą. Akivaizdu, kad norint pasportuoti, Jonavoje tokios vietos ilgai ieškoti nereikia. Visgi, čia tikrai galima atrasti ir ramesnės veiklos. Pastaruosius keletą metų itin aktyviai dirba Jonavos turizmo informacijos centras, Jonavos kultūros centro krašto muziejus: organizuojamos edukacijos, žygiai.
Dar vakar vakare atsidariau naująją ,,Jonaviečio programėlę“. Pats nustebau, kad jos kalendoriuje kiekvieną dieną yra renginių, koncertų. Ir ne po vieną, o po kelis. Smagu, kad galima rinktis iš kelių variantų. Tikrai nesame vien tik sporto miestas“, – savo nuomonę išsakė N. Šalūga.
Pastangos dėl ligoninės
Pats būdamas tėvu bei Sveikatos, ekologijos bei socialinių reikalų komiteto nariu, N. Šalūga ypatingai džiaugiasi visomis pastangomis išsaugoti nepakitusią Jonavos ligoninės veiklą.
,,Jonaviečiai jau žino, kad Sveikatos ministerijos stumiamų reformų dėka, buvo keliamas VšĮ ,,Jonavos ligoninės“ išlikimo klausimas – vadovaujantis neaiškiais kriterijais, siekta neva tai ,,optimizuoti“ šią įstaigą, o tiksliau, panaikinti didžiąją dalį teikiamų paslaugų. Žadėta jonaviečiams suteikti ,,žalius koridorius“ kitų miestų gydymo įstaigose bei skirti Europos Sąjungos paramos lėšas įvairioms investicijoms.
Šis klausimas daugybę kartų nagrinėtas ir Sveikatos, ekologijos bei socialinių reikalų komitete, kuriame darbuojuosi ir aš. Galiu pasakyti, kad jei ne didžiulės Jonavos valdžios, ypatingai – mero, medikų, įstaigos vadovų ir pačių gyventojų pastangos, ligoninė jau veiktų kitokia apimtimi. Panašu, kad jau neturėtume Akušerijos – ginekologijos skyriaus, o dabar štai sulaukiame gimdyvių ir iš kitų miestų: Ukmergės, Kėdainių, Kaišiadorių ar kitų rajonų.
Verta paminėti, kad pasikeitęs įstaigos vadovas įnešė naujų vėjų: pradedamos teikti naujos paslaugos, atsinaujina personalas, sugrįžta specialistai. Įstaiga kartu su savivaldybės pagalba planuoja įsigyti kompiuterinį tomografą. Kiek teko bendrauti su vadovu komiteto posėdžiuose, jam nuoširdžiai rūpi ligoninės likimas“, – kalbėjo N. Šalūga, pridurdamas, kad gauti paslaugas kitose gydymo įstaigose būtų pernelyg sudėtinga.
Patyrė savu kailiu
,,Su žmona Lina auginame dvi dukrytes – Eliją ir Vakarę bei du ,,brolius šaunuolius” – Herkų ir Džiugą (aut. past. šypsosi). Turintys vaikų tikrai žino, kad jiems susirgus, norisi sulaukti pagalbos kuo greičiau.
Mums yra tekę vykti į Kauno priėmimo skyrių. Sėdėjome ir laukėme tarp didelės masės žmonių kelias valandas, nes medikai nespėja suteikti pagalbos visiems.
Tai tik sustiprino mano tikėjimą, kad Jonava turi turėti savo ligoninę, dirbančią pilna apimtimi. Atvykus į tą patį priėmimo skyrių mūsų mieste, medikai prieis tikrai greičiau, sklandžiau nusiųs pas reikiamą specialistą, nes nėra tokio didelio pacientų konvejerio. Taip pat mūsų šeimai ne kartą teko įsitikinti, kad Jonavoje dirba kompetetingi ir rūpestingi medikai, kuriais galima pasitikėti. Kalbu tiek apie vaikų, tiek apie kitus skyrius.
Belieka tikėtis, kad ministerija nesugalvos kokių naujų uždavinių mums tam, jog dalis ligoninės paslaugų vėl pakibtų ant plauko. Tai būtų didelis smūgis visiems jonaviečiams“, – sakė tarybos narys.
Savi privalumai ir savo trūkumai
Kai kalbama apie Jonavos miesto augimą, galima išgirsti dvejonių dėl jo ir kitų mažesnių miestų patrauklumo verslo kūrimui. Ką apie tai mano N. Šalūga?
Pats turiu verslą.
Kalbant apie verslo sėkmę, manau, kad daug kas priklauso nuo verslo modelio ir nuo žmonių mąstymo. Sunku atrasti vieną tiesą. Juk negalime sulyginti mažesniame miestelyje įsikūrusios statybų paslaugų įmonės, kuri paslaugas gali teikti visoje Lietuvoje ir restorano ar kavinės, veiklas vykdančių konkrečioje teritorijoje. Pastarosios yra aiškiai priklausomos nuo vartotojų paklausos tame mieste. Jonava nėra didelė. Tie patys klientai renkasi tarp kelių kavinių esančių mieste. Tikėtina, kad didmiestyje klientų ratas jau būtų visai kitoks. Tuo tarpu statybos paslaugų įmonė dirba ne taip lokaliai, o vykdant darbus mažesniame miestelyje, tikėtina, pavyks surasti už mažesnį atlygį dirbančių darbuotojų. Taip ji tampa labiau konkurencinga.
Tai man leidžia teigti, kad verslo sėkmė aiškiai siejasi su verslo rūšimi, verslininkų lankstumu ir išmone. Norint pradėti veiklą mažame mieste, vertėtų pagalvoti apie mažiau nuo vietinės rinkos priklausomas paslaugas: IT, baldų gamybą…
Juk mažesniame mieste yra ir privalumų: infrastruktūra mažiau apkrauta, patogesnis susisiekimas, mažesnė patalpų kaina.
Žinoma, siekiamybė yra Laisvos ekonominės zonos (LEZ) įrengimas. Tai nėra pamirštas reikalas. Vykstant į Vilnių per Ruklą, pravažiavus geležinkelio viaduką, po kaire jau galima pamatyti išmiškintą ir nusausintą 42 hektarų plotą. Šis sklypas visai netrukus taps mūsų rajono pramonės bei verslo traukos zona. Taigi, Su laiku ir mes turėsime savo LEZ, kuris privilios daugiau stambaus ekonominio kapitalo įmonių. Juk Jonava – pačiame Lietuvos centre, kas verslui lemtų mažesnes transportavimo išlaidas. Be to, šiais metais Jonavoje atidaryta nauja Skandinavijos kapitalo grupės „Aluflam Extrusion“ aliuminio profilių gamykla. Matyt, investuotojai atrado mūsų miesto privalumus“, – pasakojo N. Šalūga.
Dėkingas tėvams
Paklaustas apie nuosavo verslo plėtrą, jonavietis pripažįsta, kad sunkumų neišvengė ir jis.
,,Vieni verslai buvo ir yra sėkmingesni, kiti – nelabai, bet tai vertinu kaip pamokas, kurias reikia išmokti. Kita vertus, džiaugiuosi, kad esu vienas iš tų laimingųjų, kurie nuo pat paauglystės žinojo, kuo užsiims savo gyvenime. Man nereikėjo ilgai blaškytis bandant atrasti save vienoje ar kitoje srityje, liko tik susikoncentruoti ir siekti tikslo.
Žinoma, ,,verslo” gyslelė atsirado ne šiaip sau. Nuo pat vaikystės buvau
auklėjamas taip, kad jei kažko nori gyvenime, turi siekti pats, nes niekas
nieko gyvenime ant ,,auksinio padėkliuko” neatneš, o jei tik galės, tai dar ir
pabandys atimti.
Tėvų dėka žinau, kad tik ,,juodu darbu” ir dedant milžiniškas pastangas pildosi tikslai bei svajonės. Ačiū jiems už tai“, – kalbėjo N. Šalūga.
Pagalba kitiems
Savo sėkme vyras nevengia dalintis ir su kitais – jis jau ne vienus metus prisideda prie labdaros ir paramos fondo ,,Gerumo sparnai“ veiklos: padeda tiek finansiškai, tiek savomis rankomis, kai reikia atlikti su paramos gabenimu, surinkimu ar kitais praktiškais klausimais susijusius darbus. Visgi, paklaustas apie tai, kas skatina jį imtis kilnių iniciatyvų, vyras nelinkęs daugžodžiauti.
,,Atvirai jums pasakysiu, kad nemėgstu apie tai kalbėti. Kam reikia, tas žino, ką aš darau. Negalėčiau vadinti savęs nei labai aktyviu, nei neaktyviu labdaringų veiklų dalyviu. Esu tikras, kad yra aktyvesnių, didesnius žygdarbius atliekančių žmonių.
Kiekvieno mūsų pareiga turėtų būti padėti ir stengtis prisidėti prie gerų darbų, ne tik imtis ar tikėtis, kad gausi pats, bet ir duoti, įdėti savo indėlį. Kai kas nors prašo prisidėti – jei matau turintis tam galimybę, prisidedu. Viskas paprasta – jei galiu, padėsiu ir jokių ,,laurų“ man už tai nereikia. Tai irgi atėjo iš šeimos auklėjimo, to mokau ir savo atžalas.
Pagalba kitiems man yra svarbi todėl, nes darydamas gerą darbą aš jaučiuosi gerai, rodau pavyzdį savo atžaloms, galų gale esu naudingas visuomenei, kuri mane supa“, – pokalbio pabaigoje sakė N. Šalūga.
Nerijus Šalūga,
g. m. 1984-11-03
Numeris sąraše – 9
LSDP Jonavos rajono skyriaus parengtas interviu. Politinė reklama.