Jau seniai sau esame atsakę į klausimą, koks miestas esame ir kokiu siekiame būti. Mūsų vizija – darnus sumanios pramonės, logistikos, inovacijų ir krašto apsaugos centras, puoselėjantis daugiakultūres tradicijas, išsiskiriantis išplėtota, palankia šeimai ir draugiška aplinkai infrastruktūra, kraštas, kuriame patogu gyventi, dirbti, leisti laisvalaikį ir auginti vaikus.
Neretai mėgstam pabrėžti, kad Jonava – ir sporto miestas. O tai aiškiai atsispindi ir naujai kuriamoje infrastruktūroje, ir nacionaliniu lygmeniu matomoje sportinėje veikloje.
Vis dėlto grįžkime prie kultūrinių tradicijų, o kartu ir sakralios vertės išsaugojimo bei puoselėjimo siekiamybės. Reikia pasakyti, kad pastarieji keleri metai mūsų rajone išsiskyrė dėmėsiu religinėms bendruomenėms, kultūros paveldui priskirtiniems maldoms namams ir juose jonaviečius bei miesto svečius telkiančioms kultūrinėms priemonėms.
Tas dėmesys nėra atsitiktinis – visuomet laikėmės nuostatos, kad bendruomenių (nepriklausomai nuo to, ar jos religinės, ar kaimo, ar sporto, kultūros ir kt.) rėmimas yra neatsiejama politinės darbotvarkės dalis. Buvome nuoseklūs ir savo ankstesnėje rinkiminėje programoje aiškiai užsibrėžėme tokius uždavinius, kaip Šv. apašt. Jokūbo fasado atnaujinimas bei nuolatinė parama religinių bendruomenių veiklai. Per pastaruosius 4-erius metus tam skirta kone 500 tūkst. eurų.
Dar kadencijos pradžioj savo rinkėjams pažadėjome – investuodami į kultūros paveldo išsaugojimą, vertingųjų pastato savybių išsaugojimą bei atskleidimą prisidėsime prie Šv. apašt. Jokūbo bažnyčios fasado atnaujinimo. Drauge su parapija pavyko atkurti, pasak istorikų, pradinę bažnyčios spalvą. Šiandien galime džiaugtis sutvarkyta pastato išore, jos prieigomis ir vis didesniu turistų srautu, besidominčiu paveldo perlais mūsų rajone. Ko gero, jau net nepamename, kad prieš fasado renovaciją ji buvo balta. Dabar bažnyčia ne tik džiugina tikinčiuosius, bet ir turistus, čia nuolat vyksta ir religinės bei kultūros šventės, renginiai įvairių amžiaus grupių lankytojams.
Iš viso šiam projektui buvo skirta daugiau kaip 200 tūkst, Eur biudžeto lėšų. 2023 metais minėsime Šv. apašt. Jokūbo, pagrindinės miesto bažnyčios 230 metų jubiliejų, tad turėsime dar vieną progą, atkreipsiančią visos bendruomenės dėmesį į sakralių objektų svarbą. Neabejotinai prisidėsime prie šios progos paminėjimo ir finansiškai.
Kur kas skaitlingesnę sukaktį – net 400 – šiemet minėjo išskirtinė Skarulių Šv. Onos bažnyčia. Joje jau eilę metų vyksta tradicija tapęs, atlikėjo Liudo Mikalausko iniciatyva rengiamas ir savivaldybės nuolat remiamas Tarptautinis Skarulių muzikos festivalis.
400 – mečio proga rajono savivaldybės ne tik prisidėjo prie festivalio organizavimo ir įgyvendinimo reikšminga suma, bet ir sudarė metinę išskirtinės progos minėjimo programą, todėl įvairūs renginiai ir priemonės šiai sukakčiai paminėt Jonavoje vyko visus metus. Festivalis niekur nedings ir vėliau – remsime ir toliau šio ne tik jonaviečių, bet ir svečių iš visos Lietuvos pamėgto, mylimo muzikos bei maldos bendrystės renginio organizavimą.
Pačios Skarulių bažnyčios maketas netrukus taps mūsų kaimyniniame rajone kuriamo Lietuvos parko dalimi – čia įsikurs šio unikalaus objekto sumažinta versija. Pamatyti ją jonaviečiai galės pirmiausiai patys savo mieste – maketas trumpam įsikūrs Krašto muziejuje.
Kalbant apie Skarulių bažnyčią, būtina paminėti ir veiklią jos bendruomenę, kuri savo unikalumu išties stebina – Skarulių kaime gyventojai iškeldinti prieš kelis dešimtmečius, statant cheminių trąšų gamyklą, tačiau bendruomenei tai netapo kliūtimi susitelkti, rūpintis bažnyčia ir iki šių dienų siekti, kad ši vieta būtų jaukia ramybės oaze ir jiems patiems, ir pro šalį užsukantiems.
Skarulių bažnyčios prieigose įsikūrusios ir kapinės, kuriose amžinojo poilsio atgulusių kapų priežiūrai palengvinti savivaldybė šiemet įrengė vandentiekio sistemą. Eilę metų laistymas išties buvo opi problema, tad dabar nebereikės nerimauti, jog gali pritrūkti vandens, kuris iki tol buvo atvežamas ir užpildomas vandens cisternoje. Beje, lapkritį čia savivaldybės ir Jonavos viešosios bibliotekos rūpesčiu atidengtas ir pašventintas naujas antkapio paminklas žymiam knygnešiui Justinui Vareikiui.
Negalima nepaminėti ir šiemet 500 metų jubiliejų švenčiančios Žeimių Švč. Mergelės Marijos parapijos – jubiliejaus proga dovanoti 10 tūkstančių eurų jau panaudoti parapijos reikmėms, o dar anksčiau savivaldybė skyrė lėšų bažnyčios gerbūvio tvarkymui, nepamiršdama ir Kulvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčios.
Nuolat palaikoma ir parapijų Carito bei vaikų dienos centrų, veikiančių parapijose ar kitų religinių bendruomenių pagrindu veikla. Tai labai svarbus momentas ir aiški išraiška parapijų bei savivaldybės bendradarbiavimo kontekste.
Šiemet atliktu visuomenės pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis Jonavos rajone tyrimu (atliko nepriklausomi tyrėjai prof. Habil. Dr. G.Merkys ir dr. Daiva Bubelienė) nustatyta, kad gyventojai palankiai vertina dabartinę istorijos ir architektūros paminklų, istorinės atminties vietų būklę bei priežiūrą. Tokia gyventojų nuomonė indikuoja, kad einame teisingu keliu. Šios kelio krypties pamesti neketiname – būsimos kadencijos metu planuojame atnaujinti ir Šv. apašt. Jokūbo – pagrindinės miesto bažnyčios – vidų, kuris neremontuotas jau ne vieną dešimtmetį. Be abejo, tęsime ir ankstesnius įsipareigojimus nuolat palaikyti religinių bendruomenių veiklą prisidedant finansine parama.
Tiek sakralūs pastatai, tiek ir juose veikiančios bendruomenės – svarbi mūsų miesto identiteto dalis, kurioje telpa ir Jonavos istorija, miesto kūrimosi šaknys, ir kiti svarbūs praeities akcentai, kurie mums, esantiems dabarty, primena, kas esame. Tai – vizualūs mūsų, jonaviečių, tapatybės ženklai, kurie šiandien miestiečius telkia bei vienija. Džiaugiuosi, kad mes taip pat prie to prisidedam.
Birutė GAILIENĖ
g. 1985-02-10
Numeris sąraše – 2
Politinė reklama