Jei reikėtų pasirinkti tik du žodžius, apibūdinančius Jonavos rajono savivaldybės vicemerės Birutės Gailienės asmenybę, ne vienas šią politikę pažįstantis žmogus tikrai atsakytų, jog ji – graži bei protinga. Vos pradėjusi darbą taryboje, socialdemokratė greitai įrodė, kad turi savo nuomonę, o drąsa bei diplomatiškas bendravimas – savybės, kuriomis B. Gailienė vadovaujasi dirbdama tiek su bendraminčiais, tiek su oponentais. Nepaisant to, jai pačiai yra tekę susidurti ir su netaktišku politikų elgesiu – pasisakymais, grįstais patriarchaliniu požiūriu.
Antroji vicemerės pareigose
B. Gailienė – antroji vicemerė Jonavos rajono savivaldybėje. Anksčiau šiose pareigose yra buvusi tik dar viena jonavietė – Vitalija Jagelavičienė. Kokią padėtį, jos akimis, moterys šiandien užima politikoje? Ar joms kyla papildomų iššūkių dėl jų lyties?
,,Kai mane paskyrė vicemere, net nesusimąsčiau, kad aš – antroji. Pati niekada nebuvau ir nesu linkusi skirstyti žmonių lyčių pagrindu, tačiau dirbdama pajutau, kad nesvarbu, ką mes bekalbėtume, vis dar esame patriarchalinė visuomenė. Dalis jos įsivaizduoja, kad moters vieta tik virtuvėje.
Kaip tai pasireiškė taryboje? Pastebėjau, kad jei posėdį staiga pradeda vesti ne meras, o vicemerė, kai kuriems tarybos nariams sunku persiorientuoti.
Žinoma, kalbu ne apie visus kolegas… Socialdemokratų komandoje vieni su kitais bendraujame pagarbiai, esame seniai pažįstami, tad susiskirstymo nėra. Kalbant apie oponentus, kartais nuoširdžiai jaučiu jų perdėtą puolimą į mane tik todėl, kad esu moteris. Atsukus visus posėdžių įrašus išgirstume tokių replikų, kuriose gali aiškiai nujausti norą pasakyti: ,,Gal tu, mergaite, jau patylėk. Ne tau mums kažką aiškinti“.
Visgi, kadencijai atėjus į pabaigą, lyčių pagrindu grįstų pasisakymų sumažėjo. Matyt, ,,apsitrynėme“, – pasakojo B. Gailienė.
Daugiau požiūrių – teisingesni sprendimai
Vicemerė neabejoja, kad jei tarybą sudarytų panašus vyrų ir moterų skaičius, tai padėtų priimti dar labiau visuomenės poreikius atliepiančius sprendimus.
,,Šiuo metu dominuoja vyrai, moterų yra kur kas mažiau. Tiek vyrai, tiek moterys turi savas, skirtingas patirtis. Ne paslaptis, kad neretai moterys skiria daugiau dėmesio vaikams, jų ugdymui, socialiniams klausimams. Turėdami skirtingas patirtis, vyrai ir moterys gali atskleisti kitokius požiūrių kampus, o išgirdus daugiau skirtingų nuomonių, kyla diskusijos. Būtent jos – kelias į supratimą, ko iš tikrųjų reikia didžiajai daliai visuomenės. Todėl, neslėpsiu, man norėtųsi, jog būtų išrenkama daugiau moterų. Tikiu, kad ateityje taip ir bus“, – kalbėjo B. Gailienė.
Sutiko ne iškart
Pasiteiravus, kas ją pačią paskatino pasirinkti politikos kelią, vicemerė pasakoja gavusi kvietimą sudalyvauti rinkimuose.
,,Svarstau, kad tai nebuvo atsitiktinumas – iki tol aktyviai dalyvavau visuomeninėje veikloje. Nuo vaikystės man patiko imtis įvairių iniciatyvų: buvau klasės seniūne, mokinių tarybos nare, lankiau Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios jaunimo centrą. Vėliau man yra tekę dirbti parapijoje. Čia mes prisigalvodavome visokių dalykų, buvom kitokie, keitėm visuomenės požiūrį į „davatkišką“ bažnyčią… Norėjosi suburti bendruomenę, kad ją jungtų ne tik susitikimai sekmadienį, bet kad nuolat vyktų dvasinis ugdymas, savitarpio pagalba, palaikymas. Organizavome renginius, įvedėme Kaziuko mugės tradiciją. Tas laikotarpis man padėjo atskleisti asmenines savybes, kurios būtinos politikoje: drąsą, iniciatyvumą, gebėjimą pripažinti klaidas, iš jų mokytis.
Taip pat visada laikiau save žodžio žmogumi, kuriuo galima pasitikėti. Matyt, kiti tai pastebėjo, todėl ruošiantis 2011-ųjų metų rinkimams, man buvo pasiūlyta prisijungti prie partijos veiklos. Sulaukiau ir raginimo dalyvauti pačiuose rinkimuose, tačiau tada dar nesijaučiau žmogumi, kuris pakankamai žino apie tarybos veiklą. Nenorėjau jaustis diletante – man niekada nepatiko būti kažkur vien todėl, kad būti. Todėl praleidau tuos rinkimus, tačiau po to pamažu vis daugiau gilinausi į politinius procesus – susidomėjau jais.
Po kažkurio laiko supratau, kad tai yra sritis, kurioje turi dirbti kūrybiški, naujų idėjų nestokojantys žmonės. Kadangi socialdemokratų komanda visada buvo linkusi išklausyti jas ir paskatinti savo narius veikti, 2015-aisiais vėl buvau pakviesta į rinkimus. Sudalyvavau ir gavau rinkėjų pasitikėjimą“, – kalbėjo B. Gailienė.
Dėkinga bažnyčiai
Prisimindama su bažnyčios bendruomene vykdytas veiklas, vicemerė neabejoja, kad pastaroji prisidėjo prie jos asmenybės formavimosi.
,,Bažnyčia mane išmokė pirmiausiai suprasti, kad mes, žmonės, esame labai skirtingi, kiekvienas turim savo istoriją, ir dar – patys kitų istorijose būsim ir geras, ir blogas herojus. Gebėti atleisti, suprasti, kad kiekvienas gali suklysti – irgi vertingos pamokos. Jei kas nors nepasisekė, nepuolu kaltinti visko aplinkui, o bandau įžvelgti, ko galiu pasimokyti iš gautos pamokos, ką aš pati padariau ne taip, kad situacija netenkina.
Bažnyčia mane išmokė nuolankumo, būtinybės vertinti žmones. Dėl to dirbdama komandoje visada vadovaujuosi idėja, kad kiekvienas žmogus gali atnešti naudos, jei tik tinkamai „nuskenuosi“ jo gebėjimus, savybes, arba – žalos. Antruoju atveju, jei matai, kad visiškai nesusikalbama, nesutampa biolaukai ar dar kas, tu privalai nedirbti su tokiu asmeniu. O jei jau dėl kokių nors priežasčių nusprendei priimti jį savo komandą, privalai atrasti vietą jam. Tokios frazės „jei ne tu, bus kitas“ yra ne apie mane – aš jomis nesišvaistau. Kai žmogus jaučiasi reikalingas bei svarbus, jis labiau stengiasi.
Nors aktyvios veiklos su bažnyčios bendruomene šiuo metu nevykdau, tačiau ryšys nenutrūko. Vis dar pabendraujame, susitikę prisimename senus laikus, kurie išties suteikė daug prasmingų akimirkų“, – teigė B. Gailienė.
Skirtinga patirtis
Iki vicemerės pareigų, B. Gailienei teko darbuotis švietimo, sveikatos ir kaimo reikalų komitetuose, taip pat eiti Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas.
,,Patyriau daug pokyčių, bet man visada patiko imtis naujų darbų ir matyti aiškiai apčiuopiamus rezultatus. Kai išgirsti, kad ir jonaviečiai džiaugiasi jais, įgauni daugiau jėgų bei motyvacijos nesustoti.
Apžvelgdama savo politinės karjeros dinamiką galiu pasakyti, kad jos dėka įgijau daug naujų įgūdžių, išsiugdžiau naujas kompetencijas. Už tai esu labai dėkinga ir merui Mindaugui Sinkevičiui, kuris yra iškėlęs aukštą kartelę visiems tikslams: jei jau imiesi kažko, tai turi padaryti pagal aukščiausius standartus, o jei negali to padaryti, tada nedaryk visai arba suburk tokią komandą, kuri sugebės. Šis požiūris užgrūdino charakterį.
Džiugina ir tai, kad šią kadenciją savivaldybėje dirbo, leisiu sau pasakyti, stipri, darni vadybinė komanda: joje darbuojasi ir savivaldybės administracijos direktorius Valdas Majauskas bei jo pavaduotoja Lineta Jakimavičienė. Čia turėjome lygias moterų ir vyrų ,,jėgas“ – aš, meras, administracijos direktorius ir jo pavaduotoja. Kiekvienas iš mūsų turime savo stipriųjų pusių, kurios, mano manymu, puikiai dera. Manau, tą lemia ir tarpusavio pasitikėjimas – be jo nebūtų įmanoma pasiekti rezultatų, kokius pasiekėm.
Kartais daug diskutuodavome ir priimti bendrą sprendimą ne visada buvo lengva, bet mes puikiai papildėme vieni kitus suprasdami, jog turime siekti bendro tikslo – toliau kurti gyventojams tokią aplinką, kuria jie didžiuotųsi ir noriai su ja tapatintųsi“, – kabėjo B. Gailienė.
Miesto identiteto paieškų link
Būtent jonaviečių tapatumas su Jonavos miestu – uždavinys, kurį vicemerė sau kėlė vos pradėjusi darbą taryboje.
,,Mano galvoje visada sukosi du klausimai: kas mes esame kaip miestas ir kas tikrai nesame? Sutikime, kad negalime būti viskuo: ir pramonės, ir turizmo miestas, ir pramogų oazė… Norėjosi labai aiškiai atsakyti, „Jonava ir jonaviečiai – apie ką mes?“
Man identitetas visada asocijuojasi su praeitimi – iš jos atsineštais akcentais, dabartimi bei, žinoma, projekcija į ateitį. Manau, kad tai – „druska“, suteikianti unikalų „skonį“ mūsų miestui, kurio su niekuo kitu nesumaišytum. Norėjosi, kad kai žmogus sako: „Iš Jonavos būsiu“, kitiems būtų aišku, apie ką čia eina kalba. Mūsų vertybės, mūsų siekiai, galiausiai net ir mūsų atvira komunikacija su bendruomene – irgi svarbios identiteto dalys.
Suprasdami, kad norime prisidėti prie bendruomeniškumo puoselėjimo, privalėjome susidėlioti pagrindinius identiteto akcentus, apsibrėžti miesto viziją, tam pagelbėjo prieš keletą metų sukurtas strateginis rajono plėtros planas. Tuomet apsibrėžėme, kaip mes matome miestą ir kurlink jis turėtų judėti.
Kokias išvadas pasidarėme? Nors dažnai sakome, kad Jonava – sporto miestas ir buvome oficialiai pripažinti juo, turime daug daugiau pasididžiavimo vertų akcentų: esame darnaus judumo, aktyvaus laisvalaikio, išmaniosios pramonės, kultūros miestas, turintis kariškių kaimynystę, miestas, kurio praeitis susijusi su skaudžia žydų istorija, turtinga Kosakovskių, Skarulskių, kitų iškilių asmenybių paliktais pėdsakais. Dabar mūsų tapatybė pildoma jau šių laikų istorijomis, šių dienų asmenybių indėliu.
Kita labai svarbi mūsų identiteto dalis – esame tiek jaunoms šeimoms, tiek senjorams patogus kraštas. Čia komfortiškai gali jaustis kiekvienas. Visa tai – mūsų identiteto mozaikos dalelės. Sudėję jas matome, kas yra ta Jonava“, – teigė socialdemokratė.
Tapatinasi su Jonava
Pastebima, kad dabar jonaviečiai noriai tapatinasi su savo miestu.
,,Anksčiau paklausus žmogaus, iš kokio miesto jis kilęs, išgirsdavai nedrąsiai ištartus žodžius: ,,Iš tokio mažo miestelio – Jonavos“. Dabar jau atsakoma drąsiai ir užtikrintai: ,,Aš iš Jonavos“.
Kad jonaviečiai noriai identifikuoja save kaip šio miesto gyventojus, patvirtina ir tai, kokio didelio susidomėjimo sulaukia prekės su mūsų logotipu – vos paskelbus apie pirmąsias, užsienyje gyvenantys jonaviečiai skambino į savivaldybę ir teiravosi, kur galima jų nusipirkti.
Kalbant apie logotipą, jis buvo sukurtas siekiant turėti naują, modernų simbolį, leidžiantį aiškiai atpažinti mus. Kadangi man buvo patikėta atsakomybė jo atsiradimo ir vystymo projektą įgyvendinti, labai džiaugiuosi, kad viskas pavyko puikiai.
Ateinantį rudenį logotipas minės jau trejų metų sukaktį. Pamenu, kai buvo diskutuojama dėl jo, netrūko ir baimės, kad naujai sukurtas simbolis gali ,,neprilipti“ – bandymų sukurti naują logotipą būta ir anksčiau.
Nuspręsta surizikuoti: kreipėmės į Kauno technologijų universiteto antrakursius, kad jie mums pateiktų siūlymus. Kaip vyko pats kūrimo procesas? Visų pirma, pasikvietėme juos į Jonavą, parodėme, ką turime ir paprašėme jų atvaizduoti mus taip, kaip jie mato. Kadangi studentams tai buvo kursinis darbas, sulaukėme apie 20 variantų, tačiau galutinį išsirinko patys jonaviečiai“, – teigė B. Gailienė.
Vienintelis miestas
Jonaviečio mobilioji programėlė – dar vienas įrankis, padedantis išlaikyti nuolatinį ryšį su savo miestu.
,,Nesvarbu, kur esi, gali turėti Jonavą savo telefone. Programėlės dėka, vienu paspaudimu turi galimybę matyti miesto renginius, susimokėti mokesčius, gauti nuolaidą baseinui… Tai, kad šiandien programėlę jau yra atsisiuntę daugiau nei 11 000 unikalių vartotojų, manau, rodo, kad mes, jonaviečiai, norime išlikti susieti su savo kraštu. Kiti tokios galimybės neturi – Jonava vienintelis miestas, sukūręs tokią programėlę, kažką panašaus turi Šiaulių miestas, dabar gal jau ir kiti“, –kalbėjo socialdemokratė.
Programėlė – taip pat vienas iš B.Gailienės inicijuotų projektų. „Subūrėme nedidelę komandą ir ėmėmės proceso. Ne visi tikėjo jo sėkme, bet mane, kai sako „ai, nieko tau čia neišeis“, azartas tik dar labiau ima. Reikia pripažinti, kad neturėjome patirties tokio produkto kūrime, paprastai juk prie tokių projektų dirba profesionalai, kuriems mokami tūkstančiai. Tad savo komanda labai didžiuojuosi – į reikalą žiūrėjome ne valdiškai, o šeimininkiškai, juk darėme savo miestui. Daug domėjomės, konsultavomės su profesionalais, klausėme žmonių, kokių jie norėtų funkcijų šioje programėlėje, kas svarbu. Noriu pabrėžti, kad programėlė – nuolat vystomas produktas, ji augs ir tobulės kartu su Jonava ir jonaviečių poreikiais.“
Geriausia – savame krašte
Pati B. Gailienė teigia visada žinojusi, kad savo gyvenimą kurs Jonavoje.
,,Buvo laikas, kai gyvenau Klaipėdoje, studijų metu nemažai laiko praleidau Vilniuje. Visgi, Jonavoje gimiau, užaugau, pati auginu vaikus. Galiu pasakyti, kad niekur kitur niekada nesijaučiau taip komfortiškai ir savo ,,rogėse“.
Gal todėl noras, kad jonaviečiai taip pat brangintų bei mylėtų savo kraštą, niekad neapleido manęs?“, – svarstė vicemerė.
Ir džiaugsmai, ir sunkumai
Tie, kas mato B. Gailienę skirtinguose miesto bei rajono renginiuose patvirtins, kad ji visada atrodo energinga, pasitempusi bei besišypsanti. Paprašyta papasakoti, iš kur ji semiasi pozityvumo, vicemerė neslepia, kad už viešumoje matomo įvaizdžio kartais slepiasi ir ne pačios geriausios emocijos.
,,Žmonės mato tai, ką rodai – juk renginių nuotraukose, susitikimų akimirkose užfiksuota tik dalis tavo dienos. Šiandien, kai mes kalbamės, aš esu miegojusi vos kelias valandas: spartus tempas darbe, nemenkas krūvis daro savo. Aš lygiai taip pat kaip visi kiti žmonės, darbe patiriu ir smagių akimirkų, ir stresą, perdegimą…
Turiu pripažinti, kad dėl nesibaigiančių darbų jaučiuosi padariusi skriaudą savo šeimai – tenka mažiau laiko skirti jiems. Žinoma, dabar mano vaikai jau paaugliai, kuriems, turbūt, nebesinori su mama leisti daug laiko, bet aš jaučiuosi per mažai dėmesio skyrusi jiems… Dabar būtent jie mano atrama.
Nepaisant visko, tikiu, kad būtina džiaugtis gyvenimu. Jis mums duotas tik vienas. Patys renkamės, ar mes liūdėsime ir nuolatos kaltinsime dėl savo sunkumų aplinką, ar stosime už gyvenimo vairo, prisiimdami atsakomybę už visus nuopelnus ir nuosmukius sau.
Tikiu, kad tiek problemos, tiek geri dalykai – laikini. Reikia mokėti priimti viską, „auklėti“ ne kitus, o pirmiausiai save. Jei gali aplink save skleisti ne negatyvą ar įtampą, o duoti džiaugsmo, prisidėti prie gerų pokyčių, tai tą ir daryk. Aš renkuosi antrą variantą – o gyvenimas ir susideda iš mūsų pačių pasirinkimų“, – pokalbį užbaigė B. Gailienė.
Birutė GAILIENĖ, Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotoja
g. 1985-02-10
Numeris sąraše – 2
Politinė reklama
