Šiandien nieko nestebina jaunas žmogus, puikiai valdantis IT technologijas, naršantis socialiniuose tinkluose ir mėgstantis leisti laisvalaikį populiariose viešose vietose, o štai sutikti tokį, kuris mielai kapstytųsi darže ar net vištas augintų – retenybė.
„Aš ir karvę pamelžti mokėčiau“, – juokiasi jonaviečiams ne kartą Kultūros centro scenoje renginio vedėjos amplua matyta Karolina Petrenčiuk-Naujokienė. Kulvoje nuo pat gimimo gyvenanti Karolina nė kiek nesigėdija, kad yra „iš kaimo“: „aš didžiuojuosi tuo, kur gyvenu, ir tam turiu daugybę priežasčių“.
Į kaimą atviliojo ir vyrą
„Aš jau vaikystėje tvirtai žinojau, kad niekur kitur kaip tik Kulvoje negyvensiu. Gal dėl to, kad mano vaikystė buvo graži, turininga, aš visada turėjau veiklos, buvau smalsi, daug laiko praleisdavau ir ūkyje, padedama tėvams, ir Kulvą supančioje gamtoje, – sako Karolina. – Priešingai, negu dauguma, nesu „asfalto“ vaikas, ir, nors studijų metais teko kelis metus gyventi Kaune, miestas manęs niekad neviliojo“.
Prieš kelis metus šeimą sukūrusi Karolina į Kulvą iš Jonavos pasikvietė ir vyrą Karolį. „Jam čia taip pat patinka, nebuvo jokių ilgų svarstymų, o dabar net atrodo, kad Karolis čia gyvena nuo mažumės“, – sako Karolina.
Gyvenimas už miesto – pilnas privalumų
Karolina neslepia, kad gyvenimas kaime ir sveikesnis, ir ramesnis: „man čia mano ramybės oazė, džiaugiuosi, kad turim savo kiemą ir niekas nestebi per padidinamąjį stiklą. Atsipalaiduoju dirbdama darže, prižiūrėdama savo vištas dedekles, vedžiodama šunį ar tiesiog vaikščiodama po kaimą. Žinau, daugeliui mano žodžiai skamba kaip kažkas iš fantastinio filmo, bet man tai labai priimtinas gyvenimo būdas“.
Kaip pritraukti į kaimą gyventi daugiau jaunų žmonių? „Nėra tokio recepto. Žmogui tiesiog turi patikti. Vieniems norisi dangoraižių, kitiems – nupjautos žolės kvapo. Aš savo požiūrio niekam neprimetu ir nesiginčiju su tais, kas patogiai įsikuria mieste. Tačiau aš savo pavyzdžiu kitiems pabrėžiu, kad įsivaizdavimas, jog gyvenimas kaime – nuobodus ir tikrai netinkamas jaunam žmogui – yra neteisingas“, – sako Karolina.
Vadovauja bendruomenei
Karolina jau antrą kadenciją eina Kulvos bendruomenės pirmininkės pareigas. „Kai bendruomenė išreiškė pasitikėjimą, nebuvau nė 30-ies. Bet imtis atsakomybės nebijojau. Sulaukiau palaikymo, jis mane stipriai motyvavo, supratau, kad tai nėra šiaip sau pareigos dėl kažkokio pliusiuko – žmonės turi lūkesčių tavo atžvilgiu“, – pasakoja Karolina. O lūkesčius pateisinti, panašu pavyko. Vis dėlto, kaip pastebi Karolina, kaimo bendruomenės, jei nori imtis veiklos, telkti savo narius, susiduria su iššūkiais.
„Esame juridinis vienetas, o ne šiaip krūvon susibūręs mėgėjų būrelis. Tad mums tenka ir administracinė, ir buhalterinės apskaitos tvarkymo našta. Čia reikia kompetencijų, išmanymo, papildomo dėmesio. Aišku, jei bendruomenė pasyvi, mano išvardinti dalykai neaktualūs, bet mūsų atveju – rašome projektus, siekiame pritraukti lėšų ir sukurti papildomų verčių bendruomenės nariams, tad tas administravimas nėra toks jau paprastas, žinoma, kartais viską norisi taip greit padaryti, būna ir žmonės spaudžia, bet reikia nepamiršti, jog ne viskas taip greitai „pasidaro“, kaip, kad mes norėtume“.
Karolina džiaugiasi, kad bendruomenė turi įsigijusi net savo technikos, kuria gali naudotis ir seniūnija bendruomenės narių labui.
„Ir vis dėlto – bendruomenė yra apie žmones, o juos sutelkti, suburti yra ne toks jau lengvas uždavinys, reikia pripažinti, kad žmonės vis labiau vieni nuo kitų tolsta, nėra linkę imtis iniciatyvos ar siūlyti idėjų, dažniau priešingai – nori kritikuoti. Kritika yra normalu, bet kritika nesiūlant alternatyvos man neatrodo racionali, o taip, deja, neretai nutinka. Ir nebūtinai mažose bendruomenėse, ši tendencija matoma tikrai įvairiose srityse. Tad man svarbu siekti žmonių vienybės, įsitraukimo į bendruomenės reikalus – į tai reikia įdėti pastangų“, – dalinasi Karolina.
Įkūrė diskgolfo parką
Labiausiai Karolina didžiuojasi bendruomenės pastangomis Kulvos parke įrengtu mažojo diskgolfo parku. „Dabar čia vyksta respublikinės mažųjų diskgolfo parkų taurės varžybos, sulaukiame svečių iš visos Lietuvos. Atvažiuoja ir Jonavos gyventojai – laukas labai tinka ir treniruotis. Diskgolfo sportas išpopuliarėjo palyginti neseniai, bet kuriant parką net nebuvo minčių, kad jo niekam nereikės, ir džiaugiuosi, kad intuicija nenuvylė“, – džiaugiasi Karolina.
Atsakomybę ir veiklumą ugdė narystė visuomeninėse organizacijose
„Iki tampant bendruomenės pirmininke, buvau socialdemokratinio jaunimo sąjungos narė, vėliau – šios sąjungos Jonavos raj. skyriaus pirmininkė, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos valdybos narė, šioje veikloje išmokau organizacinių, vadybinių dalykų, telkti komandą bendriems tikslams, apskritai tuos tikslus išsikelti, suprasti, išsigryninti, kas yra svarbu, o kam dėmesio skirti nereikia, nes tai „nepakeliui“ su mūsų organizacija, požiūriu ir vertybėmis.
Taip pat buvau Jonavos rajono visuomeninių jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritas stalas“ valdybos narė – ši patirtis padėjo išsiugdyti planavimo, procesų kontrolės ir priežiūros įgūdžių. Visi jaunimo organizacijose išmokti dalykai man labai pravertė ir iki šiol praverčia organizuojant ir telkiant bendruomenės veiklas“, – pasakoja Karolina.
Jauna moteris savo veiklumu išsiskyrė dar studijų metais – buvo studentų atstovybės administratorė, bendrabučio seniūnė. Beje, pastarąsias – bendrabučio seniūno – pareigas ji pati universitetui ir pasiūlė įsteigti visuose bendrabučiuose. „Manau, didesnėje žmonių bendruomenėje turi būti asmuo, kuris imtųsi iniciatyvos visus telkti, inicijuoti bendrus susitarimus, pavyzdžiui, dėl visiems priimtinų taisyklių ir pan. Mano iniciatyva buvo palaikyta ir taip atsirado bendrabučių seniūnai, – pasakoja Karolina, – vieno iš jų seniūne, nusprendus studentams, buvau ir aš pati.“
Beje, Karolina yra ir viena iš kultūros savanorių atsiradimo Jonavoje iniciatorių.
Kultūra – svarbi veiklos dalis
Karolina dirba Jonavos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja bendriems ir ūkio reikalams, o taip pat – Bukonių kultūros centro renginių organizatore. „Vienam kaime gyvenu, kitame – dirbu, – sako Karolina, – bet tarpusavyje stengiuosi jų nelyginti, man miela ir Kulvoje, ir Bukonyse, juolab, kad nuolat sulaukiu pagalbos, palaikymo ir iš vietos seniūnų, mokyklų, pačių gyventojų. Gi vienas tai tu nieko nepadarysi, tam reikia bendraminčių, komandos“.
Karolina sako užaugusi apsupta kultūrinės veiklos, jos mama – ilgametė Kulvos kultūros centro vadovė. „Aš nuo ankstyvos vaikystės apsupta kultūrininkų, man tai atrodė labai natūrali aplinka, esu prie jos pratusi, todėl nenuostabu, kad ir pati savo darbinę veiklą susiejau su kultūra“, – sako Karolina.
Karolinai ne kartą teko vesti įvairius renginius, tad jonaviečiams ji matyta scenoje. „Drauge su kolege, Bukonių meno vadove ir bukoniškiu Vytautu sukūrėme muzikinę grupę „Aidija“. Grupė visai populiari – sulaukiame kvietimų ne tik pasirodyti mūsų rajono kultūros centruose, bet ir išvykstame padainuoti kaimyniniuose rajonuose. Tikrai nesu profesionalė, bet dainavimas – viena mano aistrų, mėgiamų užsiėmimų. Šalia to dar ir mielai lankau šokių užsiėmimus“, – pasakoja Karolina.
Politika domino visada
Paklausta, kodėl nusprendė pasukti į politiką, Karolina sako, jog ši sritis domino nuo mažumės.
„Mūsų šeimos rate buvo žmogus, kuris ir pats buvo politikas, vienas rajono vadovų, jo pasakojimai, samprotavimai man visuomet buvo įdomūs, aš smalsaudavau, domėjausi, kokie savivaldos iššūkiai, kaip su jais bandoma tvarkytis. Jau tada supratau, kad politiko kelias yra nelengvas ir net nedėkingas, reikalauja daug nervų. Ne kiekvienam šis kelias. Manau, kad jį rinktumeisi, turi labai mylėti savo kraštą ir norėti padaryti kažką tikrai gero to krašto gyventojams, – sako Karolina. – O aš tokia ir esu – idealistė, siekianti pokyčio į gerą visame kame“.
Karolina sako, kad savo patirtį jaunimo organizacijose, savanorystės idėjų sklaidoje ir įgyvendinime, kaimo bendruomenės vadyboje bei kultūrinės veiklos organizavime ji drąsiai pritaikytų ir savivaldoje. „Savivaldai reikia paprastų žmonių, kurie geriausiai ir iš arti mato kito tokio paties paprasto žmogaus bėdą ir lūkesčius“ , – mano Karolina.
Laisvalaikis – šeimai
Nors savaitgaliai ir šventinės dienos dažniausiai būna susiję su renginių organizavimu arba dalyvavimu juose, šiek tiek laisvo laiko Karolina turi.
„Leidžiu jį su šeima ir artimaisiais. Su vyru mėgstame keliauti, būti gamtoje. Daug laiko praleidžiu su sesers šeima, mes – geriausios draugės, kartu ir atostogaujam, ir pramogaujam. Esu trijų vaikų krikšto mama, stengiuosi skirti laiko ir jiems. Man šeima, tiek iš kurios atėjau, tiek pačios sukurta – ramybės oazė, man tai didelė vertybė ir stiprybės šaltinis, džiaugiuosi ir dėkoju vyrui bei šeimai, kad mane palaiko, skatina tobulėti bei kurti“, – kalba Karolina.
Šiuo metu Karolina atrado dar vieną hobį – taškavimo užsiėmimą. „Aš apskritai labai mėgstu įvairius menus, rankdarbius, o taškavimas, kurio metu naudojami specialūs įrankiai ir sukuriami paveikslai, labai įtraukė“, – sako Karolina.
Karolina neslepia, kad net ir laisvu metu muzika, kultūra lieka svarbia gyvenimo dalimi: „kas mane pažįsta, puikiai žino – klasikinė muzika ir aš yra neatskiriami dalykai. Žinoma, nesvetimi ir kitos muzikos stiliai“.
Paklausus, ar net didesnė taip mėgiamų kultūros renginių pasiūla mieste neperviliotų jos čia atsikelti, Karolina sako, kad – jokiu būdu: „kad atsikelčiau į miestą, paprasčiausiai turėtų nelikti kaimo. Kitos priežasties nėra. Visada stengiuosi kiek galėdama puoselėti kaimą, kad jame būtų gera gyventi. Štai tokia mano politika“.
Karolina Petrenčiuk-Naujokienė
g. 1992 05 15
Numeris sąraše – 14
Politinė reklama